カテゴリー: Naujas mokymasis

Kačiukas

2013年8月2日 20:31

Gegužės 30 dieną aš suradau mažą kačiuką.

Temstant pasigirdo garsus kačiuko miauksėjimas.

Kai išėjau į sodą pamačiau mažą kačiuką tarp mano ir kaimyno namų.
/Išėjau į sodą ir pamačiau/pastebėjau mažą kačiuką tarp mano ir kaimyno namų.

Aš paėmiau jį į (savo) rankas.
☆savo – an optional word, it doesn’t carry any additional meaning.

Mane nustebino tai, kad jis buvo labai lengvas lyg plunksna.
/Mane nustebino, kad jis buvo labai lengvas, lyg plunksna.
/Aš nustebau, nes jis buvo labai lengvas, lyg plunksna.

☆mane nustebino – I was surprised (by someone/something). Aš stebinau – surprised (someone).
If you want to skip the comma before “lyg”, you should skip the word “labai” too (… nes jis buvo lengvas lyg plunksna.) . Hard to explain this punctuation rules…

mane nustebino – (誰か/何かに)驚いた。Aš stebinau – (誰かに)驚いた。
もし “lyg “の前のコンマを飛ばしたいなら、”labai “も飛ばしたほうがいい(… nes jis buvo lengvas lyg plunksna.) この句読点のルールを説明するのは難しい…。

Kai kačiuką atsinešiau namo, šis susijaudinęs ėdė kačių maistą.

Atsinešiau namo, šis kačiukas susijaudinęs valgė ėdė kačių maistą.

☆Usually valgyti is used for people, ėsti (ėda, ėdė) – for animals.
通常、valgytiは人間に、ėsti(ėda、ėdė)は動物に使われる。

Matyt jis buvo alkanas.
(✕Gal jis buvo alkanas.)

☆”Gal” – čia atitinka spėliojimui, tačiau kaip supratau jūs darėt prielaidą 「でしょう」, o tai atitinka žodis – “Matyt”.
お腹が空いていたのでしょう。 = Matyt jo skrandis buvo tuščias.
Arba paprasčiau: Matyt jis buvo alkanas.

“Maybe “は推測に相当するが、私が理解したところでは、あなたは “どうやら “に相当する “でしょう “を想定していた。
お腹が空いていたのでしょう。
あるいはもっと簡単に: どうやら彼は空腹だったようだ。

Jis tapo mano kačiuku.
(✕Jis buvo mano kačiukas.)

 ☆その子はわたしの猫になりました – čia 「わたしの・・・になりました」 reiškia “… tapo mano”.
“Buvo” = でした, todėl išvertus “Jis buvo mano kačiukas” = その子はわたしの猫でした.
“Buvo” = turima omenyje kad ir anksčiau jums priklausė šitas kačiukas, kas yra netiesa pagal jūsų parašytą japonišką variantą :).

その子はわたしの猫になりました。私のものになった」。
“was”=「だった」なので、「彼は私の子猫だった」=その子はわたしの子猫でした。
ということで、「彼は私の子猫でした」=「そのわたしの子猫でした」。)

Dabar jis yra išdykęs išdykėlis, bet (labai) mielas.

☆išdykęs – adjective, išdykėlis – noun. Adjective fits better this time.
išdykęs – 形容詞、išdykėlis – 名詞。今回は形容詞の方がしっくりくる。

Tikiuosi, kad jis bus sveikas ir gyvens ilgai.
(✕Linkiu, kad jis būtų sveikas ir ilgai gyventų.)

☆Usually word “linkiu” requires to tell whom you are wishing something. “Tikėtis” – to hope, to wish. I think it kept the same meaning of the sentence as you wanted.

通常、”linkiu “という単語は、誰に何かを願っているのかを伝える必要がある。”Tikėtis”-希望する、願う。あなたが言いたいことと同じ意味が保たれていると思います。

☆Būtent šiame sakinyje aš asmeniškai rašyčiau būdvardį “ilgai” paskutinį sakinyje.
個人的には、形容詞 “ilgai”の位置はこの文の最後がいいと思う。

☆Ar “tapo” šaknis forma yra “tapti”?

Jei neklystu tai taip. Tiesiog “tapo” yra būtajam laikui, o “tapti” – būsimajam laikui apibūdinti.

“become “の原形は “become “ですか?

間違っていなければ、そうです。ただ、”become “は現在形で、”to become “は未来形です。

♡Įdomus įrašas.
Šaunu, kad priglaudei kačiuką! 🙂

興味深いエントリー。
子猫を引き取ったなんてクールだね!:)

「仔猫」

5月30日に、小さな仔猫を見つけました。夕暮れ、猫が大きな声で鳴き続けているのが聞こえました。庭に出てみると、うちとおとなりの間に小さな仔猫がいるのを見つけたのです。私はその子を抱き上げました。羽のように軽くて、びっくりしてしまいました。家に連れて帰ると、仔猫は夢中になってごはんを食べました。お腹が空いていたのでしょう。

その子はわたしの猫になりました。今、彼はいたずらっ子ですが、とてもかわいいです。この子が元気で長生きしますように。

“mano” (my) and “savo” (mine) (by PuffyPuppy)

2013年5月8日 23:13

The main different between “mano” (my) and “savo” (mine) is that you use “mano” before noun which has substantive form:

– mano mašina (my car)
– mano skėtis (my umbrella)
– mano šuo (my dog)
– mano noras (my wish)
– mano draugas (my friend)
– mano išsilavinimas (my education)

But when noun has other forms than substantive, you use “savo”. Those forms can be: genitive, dative, accusative, instrumental (or ablative) and locative. For example,

Substantive: Tai mano šuo. (This is my dog)

Genitive: Aš niekam neatiduosiu savo šuns. (I will not give away my dog to anyone)

Dative: Savo šuniui perku tik geriausią maistą. (I buy only the best food for my dog)

Accusative: Į kelionę pasiimsiu savo šunį (I will take my dog to travel)

Ablative: Su savo šunimi galiu daryti ką noriu. (I can do anything I want with my dog)

Locative: Savo šuns akyse matau džiaugsmą. (I see joy in my dogs eyes)

mano(私の)」と「savo(私の)」の主な違いは、実体形を持つ名詞の前に「mano」を使うことです:

– mano mašina(私の車)
– mano skėtis(私の傘)
– mano šuo(私の犬)
– mano noras(私の願い)
– mano draugas(私の友達)
– mano išsilavinimas(私の教育)

名詞に主格以外の形がある場合は、「savo」を使います。これらの形には、主格、呼格、使格、使役格、位置格があります。例えば

主格 これは私の犬です。(これは私の犬です)

主格 Aš niekam neatiduosiu savo šuns. (私は自分の犬を誰にも渡さない)

主格:Aš niekam neatiduosiu savo šuns: 私は愛犬のために最高のフードだけを買う。(私は愛犬のために最高の食べ物だけを買います。)

形容詞:私は犬を旅行に連れて行きます。

省略形 私は犬を旅行に連れて行きます。(私は犬と一緒に何でもできます。)

場所法 私は犬の目に喜びを見る。(私は犬の目に喜びを見る)

Šalčiausia diena

2013年1月5日 22:21

Šiandien yra pati šalčiausia šios žiemos diena.
(✕Šiandien šią žiemą šalčiausia diena.)
☆Negeras sakinio stilius.
Čia būtent netinka žodžių junginiai – “Šiandien” su “šią žiemą”.
文体が悪い。
ここで不適切なのは、”Today “と “this winter “の組み合わせである。
Net sunku patikėti, kad gali būti taip šalta.
Hokaido regione temperatūra nukrito iki 30 laipsnių žemiau nulio.
Kas sakė, kad ši žiema nebus šalta?
Jaučiuosi taip, lyg norėčiau užmigti žiemos miegu šiltame jaukiame kambaryje.
(✕Jaučiuosi norėti miegoti žiemos miegu šiltame jaukiame kambaryje.)
☆”Norėti miegoti” – negali taip sakyti lietuviškai, vėl neteisingas tavo stilius. Po veiksmažodžio “Norėti” šiuo atveju negali naudoti dar vieno veiksmažodžio. Po veiksmažodžio “Norėti” apskritai dar vienas veiksmažodis yra netinkamas, gal ir egzistuoja išimtys, tačiau jūsų atveju taip nėra.
Galėtum parašyti “Norėčiau (arba noriu) miegoti žiemos miegu…”, tačiau veiksmažodis “užmigti” vietoj “miegoti” labiau tinka jūsų situacijoje.“taip, lyg…” – naudojamas palyginimui. Galima naudoti ir ilgesnę formą – “taip, lygtais…”.

リトアニア語で「眠りたい」とは言えない。この場合、「Want」の後に別の動詞を使うことはできません。例外はあるかもしれませんが、あなたの場合はそうではありません。
I would like to (or want to) hibernate…」と書くこともできますが、あなたの状況では「眠る」ではなく「眠りにつく」という動詞の方が適切です。

“Yes, as if… “は比較のために使われる。yes, as if…」という長い形も使えます。

Naktį atsigulus į lovą buvo labai šalta.

Pirma maniau, kad tai dėl šalčio lauke, bet galiausiai supratau, kad man pakilo temperatūra ir mane pradėjo krėsti šaltis.
(✕Pirma maniau, kad tai dėl šalčio lauke, bet galiausiai supratau, kad pakilo temperatūra ir mane pradėjo krėsti šaltis.)
☆Iš sakinio neaišku kieno temperatūra pakilo – ar lauko, ar tavo, todėl šiuo atveju reikia tai nurodyti.
この文章からは、何の温度が上がったのか、外気温なのか、あなたの体温なのかがはっきりしないので、この場合はそれを明記する必要がある。

Man atrodo, kad peršalau.

♡Siaubas, nemaniau, kad Hokaido regione gali būti taip šalta. Linkiu rimtai nesusirgti!.
北海道がこんなに寒いとは思わなかった。大病をしないことを祈ります。

1番寒い日

今日は、この冬1番の冷え込みです。到底信じられないほどの寒さになりました。北海道では、氷点下30度になりました。今年の冬は暖冬になると言ったのは誰なのでしょう?暖かい部屋で冬眠したい気分です。

夜、布団に横になったとき、とても寒く感じました。始め今夜は冷えるからだと思いましたが、結局、熱があって悪寒がしているのだとわかりました。どうやら、風邪を引いたようです。

Kalėdinės dovanos

2012年12月19日 22:58
Šiandien kaip visada šalta, bet labai graži diena.
Dieną mano katinai miegojo saulėje (nereikia kablelio) ir jie atrodė labai laimingi.
(✕Dieną mano katinai miegojo saulėje, ir jie atrodo labai laimingi.)
☆Sakinys skambėtų nuosekliau, jei naudotum pasakodama tą patį laiką.

同じ時制を使った方が、文章がまとまって聞こえる。

O Dieve!

Aš užmiršau apie dukterėčios ir sūnėno kalėdines dovanas!
☆Štai čia žodį “kalėdinės” pavartojai visiškai teisingai!
ここでは”kalėdinės”という単語が完全に正しい!
Neturėjau laiko važiuoti į žaislų parduotuvę, todėl vakare paskubomis užsakiau žaislų internetinėje parduotuvėje.
(✕Neturiu laiko važiuoti į žaislų parduotuvę, todėl vakare paskubomis užsakiau žaislų interneto parduotuvėje.)
☆Neturėjau – būtasis laikas. Būtasis laikas čia tinka labiau, nes kitoje sakinio dalyje naudojai būtąjį laiką, be to, taip suprantama, kad būtent tada, kai prisiminei, nebeturėjai laiko važiuoti į parduotuves.
Internetinė/interneto – taip pat kaip ir su kalėdinė/Kalėdų. Paprastai vartojamas terminas “internetinė parduotuvė”
私は何も持っていなかった。文の他の部分で現在形を使っているので、ここでは現在形の方が適切です。また、思い出したときに買い物に行く時間がなかったことも明確になります。
オンライン/インターネット – クリスマス/クリスマスと同じです。オンラインショップ」は通常
Jeigu nebūtų internetinės parduotuvės, jų kalėdinės dovanos būtų pavėlavusios.
(✕Jeigu nebūtų interneto parduotuvė, jų kalėdinės dovanos būtų pavėlavę.)
☆Būtų > kas? internetinė parduotuvė, kalėdinės dovanos
Nebūtų > ko? internetinės parduotuvės, kalėdinių dovanų
Dovanos – moteriška giminė; pavėlavę – vyriška (pavėlavusios – moteriška).
それは何?オンラインショップ、クリスマスプレゼント
そうでしょう > 何?オンラインショップ, クリスマスプレゼント
贈り物、女性名詞;遅い、男性名詞(遅い、女性名詞)。
☆〇Kalėdinės dovanos ✕Kalėdų dovanos
Kalėdinės – būdvardis, čia parodo, kokiai progai tos dovanos skirtos.
Kalėdų – daiktavardis, tarsi sakytum, kieno dovanos: mano dovanos, Jono dovanos ar pan.
クリスマス – ここでは、プレゼントが意図された機会を示す形容詞。
Christmasは名詞で、私のプレゼント、ジョンのプレゼントなど、誰のプレゼントであるかを表す。
♡Šaunu, kad laiku prisiminei apie dovanas. 🙂
プレゼントのことを覚えていてくれてよかった。:)

「クリスマスプレゼント」

今日はいつものように寒かったけれど、でもとてもいい天気でした。昼間、猫たちは日光浴をしながら眠っていて、とても幸せそうでした。

大変!姪と甥のクリスマスプレゼントのことを忘れていました!おもちゃ屋さんに行く時間がないので、夜、オンラインショップでおもちゃを注文しました。もしもオンラインショップというものがなかったら、彼らのクリスマスプレゼントは間に合わなかったことでしょう。

Spalvinga želė

2012年11月25日 22:10
Šiandien arbatos pertraukėlei kepiau “scones” (nežinau kaip pasakyti lietuviškai).
Po to gavau gražios želė iš draugės.
(✕Po to gavau gražį želę iš draugės.)
☆Želė (moteriškos giminės daiktavardis), kaip ir esė niekaip nelinksniuojama.
“Ar šiandien gaminsi želė?” “Ar šiandien kepsi pyragą?”
“Ar dar liko želė?”, “Ar dar liko pyrago?”
“Valgydamas želė radau plauką”, “Pyrage radau plauką”.

ゼリー(女性名詞)という単語は、esėと同様、変化しない。

「今日はゼリーを作るの?”今日はケーキを焼きますか?”

“ゼリーは残っていますか?”, “ケーキは残っていますか?”

“ゼリーを食べていたら髪の毛を見つけました”、”パイの中に髪の毛を見つけました”。

Tai atrodo lyg brangakmenis.
Ši želė buvo ne tik spalvinga, bet ir skani.
(✕Ši želė buvo ne tik spalvinga, bet taip pat skani.)
Buvau nustebusi, kiekviena spalva skirtingo skonio.
Mėgavomės arbatos pertraukėle.
(✕Mėgavomės arbatos pertraukėlė.)
☆”scones”: Lithuanians call it “Angliški pyragaičiai” and they use the word “scones” with it, to make it clear.
♡Atrodo labai skaniai!! :))

「カラフルなゼリー」

今日は、お茶の時間のためにスコーンを焼きました。

その後、女友達から、綺麗なゼリーが届きました。
まるで宝石のように見えるゼリーです。
このゼリーはカラフルなだけではなく、おいしかったです。
びっくりしたことに、色ごとに味が違うのです。
わたしたちはお茶の時間を満喫しました。

Japonų maistas

2012年11月11日 13:42

Šiandien vakarienei vakarienė buvo japonų maistas.

Valgėme giliai keptą tofu su žaliais svogūnaistarkuotu imbieru, ropėmis ir “mentaiko”, japonų salotas, troškintą satoimo (japonų daržovės), vištienos ir ropės japonišką sriubą, gėrėme sakę.

/Valgėme giliai keptą tofu su žaliais svogūnaistarkuotu imbieru, ropėmis ir “mentaiko”, japoniškas salotas, troškintą satoimo (japoniškos daržovės) ir japonišką vištienos ir ropių sriubą, taip pat gėrėme sakę.

(✕Valgėme giliai keptą tofu su žaliais svogūnais ir tarkuoto imbieru, ropės ir “mentaiko”(angl.”seasoned cod roe” Nežinau kaip pasakyti lietuviškai.)japonų salotas, troškintos satoimo (japonų daržovės) ir vištienos ir ropės japonų sriubą, ir gėrėme sakę.)

☆Nežinau kaip tiksliai išversti “mentaiko”, todėl geriau neklaidinsiu.

「明太子」をどう訳せばいいのかよくわからないので、間違ってないといいな。

☆Nežinau kodėl, bet būdvardis “japoniškas” labiau tinka kalbant apie maistą, tačiau ir žodis “japonų” nėra klaida.
★Kai kalbame apie sriubas, daržovių pavadinimus vartojame daugiskaita, pavyzdžiui: morkų sriuba, kopūstų sriuba ir panašiai 🙂

なぜかわからないが、食べ物には「japoniškas 和食」という形容詞の方がしっくりくるが、「japonų 日本食」というのも間違いではない。
★スープについて話すときは、野菜の名前の複数形を使います。例えば、ニンジンスープ、キャベツスープなどです 🙂

Tai yra “tokkuri” ir “sakazuki”.
“Tokkuri” yra sakės mažas grafinas, ir “sakazuki” yra sakės maža taurė.
/”Tokkuri” yra mažas sakės grafinas, ir o “sakazuki” yra mažas sakės taurė.
☆Šitaip sakinys skamba natūraliau 😉
この方が自然に聞こえる)

「和食」

今日の夕食は和食でした。

ねぎとおろししょうがを添えた厚揚げと、かぶと明太子の和え物、蒸した里芋(きぬかつぎ)に、鶏手羽とかぶの日本風スープを食べ、日本酒を飲みました。これは、「徳利」と「盃」です。徳利は日本酒のための小さなデキャンタで、盃は日本酒のための小さな酒器です。

Privati pamoka (✕Privačių klasė)

2012年11月4日 13:43

Šiandien buvo šiek tiek šalta, bet graži diena.

Man tebeskauda gerklę, tačiau jaučiuosi daug geriau nei vakar.

☆we use tebe- with verbs when we want to say that something is STILL HAPPENING.
for example. tebežaidžia – still playing, tebevalgo – still eating.
you can use tebe with any tense

tebe-は動詞と一緒に使います。
tebežaidžia – まだ遊んでいる、tebevalgo – まだ食べている。
tebeはどんな時制にも使えます。

 

Važiavau dviračiu į anglų kalbos kursus kursą.

☆in this case we usually use plural

Aš buvau šiek tiek nervinga, nes šiandien buvo mano pirmoji privati pamoka.

(✕Aš buvau šiek tiek nervų, nes šiandien buvo mano pirmasis privačių klasė.)

☆nervų (nervai) means nerves
in Samogitian dialect (Žemaičių) we say nervuotas (nervous)
and in Aukštaitian (Aukštaičių) we tend to say nervingas (nervous)
There’s no dfference which one to use in spoken language. However, you might want to use nervingas in written language. You can also use susinervinęs

nervų(ネルヴァイ)は神経を意味する。
サモギ方言(Žemaičių)では、nervuotas(神経質)と言う。
Aukštaitian(Aukštaičių)方言では、nervingas(神経質)と言うことが多い。
話し言葉では、どちらを使っても違いはない。しかし、書き言葉ではnervingasを使いたいかもしれない。susinervinęsを使うこともできる。

Pirma garsiai perskaičiau savo esę, o mano mokytojas ištaisė mano anglų tarimą, po to aš ir jis aptarėme apie mano esės temą.

(✕Pirmą garsiai perskaičiau mano esę, o mano mokytojas ištaisė mano anglų tarimą, po to aš ir jis aptariame apie mano esės temą.)
☆The beginning of your sentence can mean two things – that you were the first one to read your essay in the class. or that you started off by reading your essay. but as I believe there weren’t other people apart from you and the teacher as it’s a private lesson, the sentence is perfectly good. However, I would you Visų pirma (firstly, first of all)
try not to repeat the same words all over again.
aptariame – present tense
aptarėme – past
you do not need to use apie after the word aptarti
文頭の意味は、あなたがクラスで最初にエッセイを読んだという意味と、あなたが最初にエッセイを読んだという意味の2つがありますが、個人レッスンなので、あなたと先生以外に人はいなかったと思うので、この文はまったく問題ありません。ただし、Visų pirma(まず第一に。)
同じ単語を何度も繰り返さないようにしてください。
aptariame – 現在形
aptarėme – 過去形
aptartiの後にapieを使う必要はない。
Pamokos laikas prabėgo greitai, o klasė baigėsi.
(✕Laikas bėga greitai, o klasė baigėsi.)
☆laikas bėga greitai means that time passes by fast (in general). As I can see you tried to say that the time in class passed quickly. So the sentence should sound like this Pamoka prabėgo greitai (informal, because lessons can not run, haha). Pamokos laikas prabėgo greitai.
laikas bėga greitaiは「(一般的に)時間が経つのが早い」という意味です。あなたは「授業の時間が早く過ぎた」と言おうとした。ということは、Pamoka prabėgo greitai(非公式、レッスンは走れないので、ははは)のように聞こえるはずです。Pamokos laikas prabėgo greitai.

Mėgavausi pamoka, manau, kad privačios pamokos man tiks labiau, negu grupinės.

(✕Mėgavausi privačių klasė, manau, kad man tinka ši, negu grupinės jojimo pamokos.)

☆Mėgavausi – man patiko (I enjoyed – I liked)
jojimo? it means to ride a horse

Mėgavausi – man patiko (I enjoyed – I liked)
jojimo? it means to ride a horse

 

Pakeliui namo išgirdau girdėjau kūdikio riksmą iš 10-aukštų buto balkono.

☆girdėjau – it your sentence it means to continuously hear.
10-aukštų butas (you can use daugiaaukštis, daugiabutis – (a noun, which means a building with more than one floor,it’s not a skyscraper)

girdėjau – あなたの文では、継続的に聞くことを意味する。
10-aukštų butas(daugiaaukštis、daugiabutisを使うこともできる。1階以上の建物を意味する名詞で、超高層ビルではない)

 

Aš sustabdžiau dviratį, nes labai stebėjausi, ir nerimavau dėl šio kūdikio.
☆in lithuanian stebėjausi (stebėtis) does not really mean to wonder. it’s more like “I could not believe my eyes”. Somebody please correct me if I am wrong.
リトアニア語のstebėjausi(stebėtis)は「不思議に思う」という意味ではない。間違っていたら誰か訂正してください。
Kodėl šis  ši kūdikis verkia balkone?
☆the baby (šis kūdikis) is a masculine noun
Kur yra jo mama?
Bet po kurio laiko pastebėjau, kad tai nebuvo tikras kūdikio riksmas.
Tai buvo maino paukštis mėgžiojantis verkimą!

プライベートレッスン

今日は少し寒いけれど、素晴らしいお天気でした。まだ喉が痛いですが、昨日よりもずっと気分がいいです。

英語のクラスに自転車で出かけました。今日は最初のプライベートレッスンの日なので、少し緊張していました。最初にわたしのエッセーを音読して、先生がわたしの英語の発音を訂正し、そして先生とエッセーのテーマについてディスカッションしました。時間はあっという間に過ぎ、レッスンが終わりました。プライベートレッスンは楽しくて、グループレッスンよりも自分に向いているように思いました。

帰り、10階建てのマンションのベランダから、赤ちゃんの泣き声が聞こえました。びっくりして自転車を止め、赤ちゃんのことが心配になりました。なぜこの赤ちゃんはベランダで泣いているのでしょう?お母さんはどこにいるのでしょうか?でも、しばらくすると気がついたのですが、それは赤ちゃんではありませんでした。九官鳥だったのです!

Copyright © 2024 Language

Theme by Anders NorenUp ↑