カテゴリー: Naujas mokymasis

Liga3

2014年1月30日 00:04

Vakar negalėjau valgyti, bet šiandien galėjau valgyti šiek tiek ryžių košės.
/Vakar negalėjau なにも=nieko valgyti, bet šiandien galėjau valgyti šiek tiek ryžių košės.
(✕Iki vakar galėjau valgyti, bet šiandian galėjau valgyti šiek tiek ryžių košę.)
☆Ar tai norėjai pasakyti?
Dabar sakinys yra gramatiškai teisingas, bet natūraliau būtų: “Vakar negalėjau valgyti, bet šiandien jau valgiau šiek tiek ryžių košės”.
The sentence is grammatically correct now, but it would be more natural if you say “Vakar negalėjau valgyti, bet šiandien jau valgiau šiek tiek ryžių košės”.
そういう意味ですか?
今の文章は文法的には正しいが、もっと自然だろう: 「昨日は食べられなかったが、今日はもうおかゆを食べた」。
今の文は文法的には正しいが、「昨日は食べられなかったが、今日はもうおかゆを食べた」とした方が自然だろう。
Man tebeskauda skrandį, tačiau jaučiuosi daug geriau nei vakar.
Noriu būti sveika iki rytojaus.
/Arba: “Rytoj noriu būti sveika”
/Noriu pasveikti iki rytojaus.

(✕Noriu buti sveika iki rytoj.)

Šiomis dienomis lietaus nebuvo.

/Šiomis dienomis nelijo
/Taip pat galima sakyti: “Šiomis dienomis nelijo”. Abu sakiniai teisingi.
Nerimauju dėl savo rožių, nes aš esu lovoje ir negaliu laistyti.
/Nerimauju dėl savo rožių, nes aš esu lovoje ir negaliu jų laistyti.
(✕Nerimauju dėl mano rožių, nes aš esu lovoje ir negaliu laistyti.)
☆Ko laistyti suprantama iš konteksto, bet reikia naudoti įvardžius.
Its understood from context what you want to water, but we need to use pronouns.
あなたが何をしたいのかは文脈から理解できますが、代名詞を使う必要があります。
文脈から何を言いたいのかは理解できるが、代名詞を使う必要がある。
☆Skirtumas tarp “savo” ir “mano”: http://www.debeselis.net/forum/viewtopic.php?t=154
“your “と “mine “の違い: http://www.debeselis.net/forum/viewtopic.php?t=154

昨日までなにも食べられませんでしたが、今日は少しおかゆが食べられました。まだ胃が痛いですが、でも昨日よりもずっと気分がいいです。明日には元気になりたいものです。

最近雨が降っていません。わたしは寝ていて水やりができないので、バラたちのことを心配しています。

Jacintai

2014年1月17日 23:56

Kasmet aš auginu jacintus hidroponikos būdu.
Keletas jacintų jau turi pumpurus.

Dabar labai šalta, bet jaučiuosi, kad jacintų sezonas ir pavasaris jau čia pat.

☆The tiny particle -si is used with verbs, which describe an action about oneself. So, “jaučiuosi” means “I am feeling something about myself”. In this sentence, you are feeling something about the spring, so -si cannot be used. It’s similar to dressing up: If you’re dressing up yourself, then you say “rengiuosi”, but if you’re dressing up a cat, then you say “rengiu”. 🙂

小さな助詞-siは、自分自身についての動作を表す動詞と一緒に使われる。つまり、”jaučiuosi “は「私は自分自身について何かを感じている」という意味になる。この文では、あなたは春について何かを感じているので、-siは使えない。ドレスアップと似ています: 自分を着飾る場合は「renguosi」と言いますが、猫を着飾る場合は「rengiu」と言います。)

Ankstyvą pavasarį mane žadina nuostabus jacintų kvapas – tai labai puiku!

(✕Ankstyvą pavasarį mane žadina jacintų nuostabus kvapas – tai labai puiku!)

☆The word order in “jacintų nuostabus kvapas” feels unnatural or unusual, though probably it’s still grammatically correct.

jacintų nuostabus kvapas」の語順は、おそらく文法的には正しいのだろうが、不自然さというか、異常さを感じる。

Aš laukiu kada žydės jacintai, bet laukimo laikotarpis taip pat gana įdomus.
(✕Aš laukiu kada žydės jacintus, bet laukimo laikotarpis taip pat gana įdomus.)
◆Ar galėtum patarti šiuos sakinius?1. Šiąnakt sapnavau jus.
2. Šiąnakt susapnavau jus.

Nesuprantu, skirtumas tarp sapnuoti ir susapnuoti.
Gal pasakytumėte apie šiuos žodynus?

Priešdėlis su- yra gana sudėtingas. Kartais jis yra būtinas, o kartais – visai nesvarbus. Kai prie veiksmažodžio pridedamas su-, tai reiškia, kad veiksmas yra baigtas ir nebesitęsia. Dažnai su- reiškia, kad veiksmas buvo trumpas, arba kad kažkas staiga atsirado, prasidėjo, arba dingo, pasikeitė. Pavyzdžiui, jeigu buvo tylu ir telefonas staiga pradėjo skambėti, tą galima pasakyti žodžiu “suskambėjo“. Taip pat su- tinka tada, kai veiksmo metu kas nors yra sujungiama į vieną.

Kalbant apie veiksmažodį “sapnuoti”, su- yra nelabai svarbus ir didelio skirtumo tarp sapnuoti ir susapnuoti nėra. Susapnuoti gali reikšti sapnavimo pradžią. Sakinys “Aš miegu ir sapnuoju” reiškia “I am sleeping and dreaming”, o sakinys “Aš miegu ir susapnuoju” reiškia “I am sleeping and I starting to dream”. Bet pasakojant apie tai, kad buvo mano sapne, galima sakyti ir “sapnavau” ir “susapnavau” – nėra jokio skirtumo.

以下の文章についてアドバイスをお願いします。

1. 今夜、私はあなたの夢を見た。
2. 今夜、私はあなたの夢を見た。

dreamingとdreamingの違いがわかりません。
これらの辞書について教えてください。

接頭辞のwith-はとても複雑です。必要なときもあれば、まったく関係ないときもある。動詞にsu-がつくと、その動作が終わり、もう続かないことを意味します。多くの場合with-は、動作が短かったこと、何かが突然現れたこと、始まったこと、消えたこと、変化したことを意味する。例えば、静かだった場所で突然電話が鳴り始めた場合、”rang “と言うことができる。また、動作中に何かがひとつにまとまったときにも適切です。

夢を見る」という動詞については、su-はあまり重要ではなく、夢を見ることと夢を見ることに大きな違いはない。to dreamは夢を見ることの始まりを意味することもある。I am sleeping and dreaming」という文は「私は眠っていて夢を見ている」という意味であり、「I am sleeping and dreaming」という文は「私は眠っていて夢を見始めている」という意味である。しかし、私の夢の場合、「私は夢を見ていた」とも「私は夢を見ていた」とも言うことができる。

ヒヤシンス

私は毎年、ヒヤシンスの水栽培をしています。いくつかのヒヤシンスは、もうつぼみを持っています。まだとても寒いですが、ヒヤシンスの季節が近づいているのを感じます。

早春、ヒヤシンスの芳香で目を覚ます朝は素晴らしいものです!ヒヤシンスが咲くのは待ち遠しいけれど、待っている間も結構楽しいです。

Laikas į vonią. (or) Vonioje. (Bath time)

2014年1月13日 21:49

Mėgstu maudytis vonioje.

Supilu vonios pienelį į vonią ir mėgaujuosi skaitymu vonioje (if you enjoy reading)Supilu vonios pienelį į vonią ir mėgaujuosi skaitydama vonioje (if you enjoy bath milk)

/Sudedu į vonią prausimuisi skirtus vonios pieno miltelius ir mėgaujuosi skaitydama vonioje.( nesu tikra dėl tų miltelių pavadinimo)

(✕Sudedu “bath milk” (nežinau, kaip pasakyti lietuviškai) į vonią ir mėgaujuosi skaityti vonioje.)
“supilu” – because milk is liquid;
which sentence to choose depends on what do you want to emphasize, both are correct
If you are interested, there’s some more “bath stuff”:
shower gel – dušo želė
shower oil – dušo aliejus
scrub soap – šveičiamasis muilas
shower curtains – vonios užuolaidos
tooth paste – dantų pasta
body lotion – kūno losjonas, kūno pienelis
bath foam – vonios putos
make-up remover – makiažo valiklis
“supilu”-バスミルクは液体だから;
どちらの文章を選ぶかは、何を強調したいかによって決まる。
もし興味があれば、他にも「お風呂グッズ」があります:
シャワージェル – dušo želė
シャワーオイル – dušo aliejus
スクラブソープ – šveičiamasis muilas
シャワーカーテン(vonios užuolaidos
歯磨き粉 – dantų pasta
ボディーローション – kūno losjonas, kūno pienelis
バスフォーム
メイク落とし – Makiažo Valiklis
Ši vonia turi automatinį vandens šildymo režimą, todėl galiu ilgai būti vonioje.
(✕Ši vonia turi automatinis “reheating” (nežinau, kai pasakyti lietuviškai) režimą, todėl galiu ilgai būti vonioje.)
Vienam iš mano katinų taip pat patinka vonia.
(✕Vienas iš mano katinų taip pat patinka vonia.)

Jis geria šildomą vandenį iš čiaupo, po to ilsisi ant vonios lentynos (or)stovo.(Gerai net nežinau kas tai)

(✕Jis geria šildomas karšto vandens iš čiaupo, po to ilsisi “on the bath rack” (Kaip pasakyti šĮ lietuviškai? http://www.housetohome.co.uk/room-idea/picture/bathroom-design-ideas-create-a-place-to-pamper/2).
Kitiems katinams nepatinka vanduo ir nežinau, kodėl tik šiam katinui patinka vonioje.
(✕Kiti katinai nepatinka vanduo, ir nežinau, kodėl tik šis katinas patinka vonioje.)

お風呂の時間

わたしはお風呂に入るのが好きです。バスミルクを入れて、お風呂の中で、読書を楽しみます。お風呂には追い焚き機能がついているので、長くお風呂に入っていることが出来ます。

わたしの猫たちのうちの1匹も、お風呂が好きです。彼はお湯を蛇口から飲み、バスラックの上でくつろぎます。他の猫たちは水が嫌いなので、どうしてこの猫だけがお風呂が好きなのかわかりません。

Viena žiemos diena

2014年1月4日 23:52

Kaip visada šalta, bet graži diena.
Šiandien sutvarkiau sandėliuką.
(✕Šiandien patvarkiau sandėliuką.)
☆Labai patarčiau vengti žodžio “patvarkiau” ir vietoj jo naudoti “sutvarkiau” arba “tvarkiau”. “Patvarkiau” žodis dažniausiai naudojamas:
1. Nešvankiai arba gašliai apibūdinant lytinius santykius su kitu žmogumi. (エッチな)
2. Norint įžeist arba pažeminti kitą žmogų, sumenkinant jo vertę.
Pavyzdžiui: (grubus) žmogus laimėjęs konkursą arba lažybas dažnai pasakys “aš tave patvarkiau”.
私は、”tidied up “という言葉を避け、代わりに “arranged “または “tidied up “を使うことを強く勧める。「I have arranged “が最もよく使われる単語です:
1. 他人との性的関係を淫ら、淫靡に表現するときに使われます。(エッチな)
2. (エッチな) 2. 他人の価値を軽んじて侮辱したり辱めたりすること。
例:コンテストや賭けに勝った(失礼な)人は、しばしば「してやったりだ」と言う。
Viskas net švyti švara, todėl jaučiuosi gerai.

Jei jau kartą pradedu kažką daryti,tai darau nuoširdžiai ir iki galo.

(✕Jei jau kartą pradedu kažką daryti, greitai įsitraukiu į tai.)
☆Šiame sakinyje žodis “kartą” neturi jokios reikšmės.
Visa kita – mano manymu Jūsų sakinys yra teisingas.
この文章では、”once “という単語に意味はない。
それ以外は、あなたの文章は正しいと思う。
Man sunku gerai atlikti keletą dalykų vienu metu.
(✕Man labai sunku vienodai gerai atlikti keletą dalykų vienu metu.)
☆Suprantu Jūsų japonišką vertimą, tačiau lietuvių kalboje reiktų nevartoti “vienodai” (まんべんなく) ir tada sakinys tampa teisingas.
Lietuviai paprastai tokiu atveju sako: “Man (labai) sunku atlikti dešimt dalykų vienu metu”.
あなたの日本語訳は理解できますが、リトアニア語では “equal”(まんべんなく)を使うべきではありません。
リトアニア人は通常こう言う: 「一度に10のことをするのは(とても)難しい」。

ある冬の日

いつものように寒いですが、良い天気です。

今日は納戸を、しばらくの間片付けました。どこもかしこもぴかぴかになって、気持ちが良いです。いったん何かを始めると、わたしはすぐにそのことに夢中になってしまいます。いくつものことを平行してまんべんなく行うというのは、わたしにとって難しいことです。

Klausymas

2013年8月30日 09:23

http://www.goethe-verlag.com/book2/JA/JALT/JALT020.HTM

Šio puslapio pavadinimas yra “Namų ruoša”.
Bet kai spragteliu “sound button” (nežinau, kaip pasakyti tai lietuviškai) , girdžiu/man atrodo, kad sako “tvarkymasis namuose”.

Ar aš teisus?
(△Ar tai teisybė?)
文法的には「Ar tai teisybė?」は大丈夫ですが、リトアニア人はその場合は「Ar aš teisus?」という気がします。

♡Garso įrašas tikrai sako ‘tvarkymasis namuose’, tai tikriausiai yra tinklapio klaida. O dėl sound button, nežinau ar jis turi literatūrinį lietuvišką pavadinimą, bet manau, kad jį būtų galima vadinti garso (ar klausymosi šiuo atveju) mygtuku.

音声は本当に『tvarkymasis namuose ハウスキーピング』と言っている。 “Namų ruoša”と表示されているが、これはウェブサイトのエラーだろう。サウンドボタンについては、文学的なリトアニア語の名前があるかどうかは知らないが、サウンド(この場合はリスニング)ボタンと呼べるのではないだろうか。

☆(サウンドボタンには)決まっているリトアニア語はないと気がしますが、「įgarsinimo mygtukas」、「klausymo mygtukas」と言ったら皆がわかると思います。

 

「聞き取り」

このページのタイトルは、”Namų ruoša” です。
でも “sound button” (リトアニア語でなんというのかわかりません)をクリックすると、 “tvarkymasis namuose” と言っているように聴こえます。

合っているでしょうか?

 

属格について(by La Colneilleさん)

2013年8月20日 23:05

Džiaugiuosi jei galiu jums pagelbėti besimokant lietuvių kalbos 🙂

リトアニア語の勉強のお役に立てればうれしいです。)

Tiesą sakant ganėtinai sunku paaiškinti šią gramatinę konstrukciją, bet pasistengsiu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad:
I. Egzistuoja skirtumas tarp vienaskaitos ir daugiskaitos.
II. Svarbu ir tai ar daiktų apie kuriuos kalbate skaičius įvardytas ar ne. Ar juos galima suskaičiuoti ar ne.

実はこの文法構文を説明するのはとても難しいのですが、ベストを尽くします。重要なことは
I. 単数と複数の違い。
II. 複数形と単数形には違いがある。数えられるか数えられないか

I. Skirtumas tarp daugiskaitos ir vienaskaitos (Kalbant apie daiktus kurių skaičius nežinomas)

I. 複数形と単数形には違いがある(数がわからないものの場合)

1) Vienaskaita. Jei norėtumėte pasakyti “kambaryje buvo uodas”, reikėtų vartoti vardininko linksnį.

単数形。部屋に蚊がいた」と言いたいなら、名詞格を使う。

Buvo kas? –> Uodas.   何がいた?–> 蚊です。

2) Daugiskaita. Šiuo atveju yra kitaip. Jei norėtumėte pasakyti “kambaryje buvo (daug) uodų” reikia vartoti kilmininko linksnį.

複数形。この場合は違う。部屋に(たくさんの)蚊がいた」と言いたい場合は主格を使います。

Buvo ko? –> (Daug) uodų.  何がいましたか?–> 蚊がたくさん)いた

Kodėl linksnių vartojimas vienaskaitos ir daugiskaitos atvejais skiriasi sunku suprasti ir daugeliui lietuvių. Mane mokykloje mokė, kad jei sakytumėme “kambaryje buvo uodai”, toks sakinys reikštų, kad kambaryje susirinko visi pasaulio uodai. Jis būtų nelogiškas. Kambaryje buvo tik kažkokia dalis viso pasaulio uodų. Todėl remiantis logika reikia vartoti kilmininko linksnį.

なぜ単数代名詞と複数代名詞の使い方が違うのか、多くのリトアニア人にとっても理解するのは難しい。私は学校で「部屋に蚊がいた」と言えば、世界中の蚊が部屋にいたことになると教わった。それは非論理的だ。部屋には世界の蚊の一部しかいなかったのだ。したがって、論理的には属格を使う必要がある。

Mano paaiškinimas yra gana painus ir suprasti kodėl daugiskaitoje reikalingas kilmininko linksnis yra sudėtinga.
Todėl siūlau tai išmokti kaip taisyklę – kai kalbate apie daiktus kurių yra daug, bet jų tikslaus skaičiaus nežinote, daugiskaitoje reikia vartoti kilmininko linksnį.

私の説明はかなり複雑で、なぜ複数形が複数形の複数形を必要とするのかを理解するのは難しい。
したがって、私はこれをルールとして学ぶことを提案する:たくさんある物事について話しているが、その正確な数がわからない場合、複数形の属格を使うべきである。

Pavyzdžiui:
1) Vienaskaita:
“Buvo kas? ” – Kieme buvo šuo. / Ant stalo buvo padėtas apelsinas.

例えば
1) 単数形:
単数形: “There was what? 「庭に犬がいた。/ テーブルの上にオレンジがあった。

bet..
2)Daugiskaita:
“Buvo ko?” – Kieme buvo šunų. /Ant stalo buvo padėta apelsinų.

でも…
2)複数形:
“何がありましたか?” – 庭に犬がいた。/テーブルの上にオレンジがあった。

TAČIAU:
II. Kai žinote tikslų daiktų skaičių linksnių vartojimo daugiskaitoje taisyklės skiriasi.

BUT:
II. 対象物の正確な数がわかっている場合、複数動詞の使い方のルールは異なります。

1) Skaičiuojant daiktus nuo 1 iki 9, nuo 21 iki 29, 31-39, 41-49, 51-59, 121-129 ir taip toliau vartojamas daugiskaitos vardininko linksnis:

1から9まで、21から29まで、31から39まで、41から49まで、51から59まで、121から129まで…と数えるときには、複数主格を使う:

“Buvo kas?” –>
Kambaryje buvo 22 uodai.
Krepšyje buvo 5 apelsinai.
Susirinkime dalyvavo 65 žmonės.

“何でしたか?” –>
部屋に蚊が22匹いた。
袋の中には5個のオレンジが入っていた。
会議には65人いた。

2) Skaičiuojant daiktus dešimtimis (10, 20, 30, 100, 400, 1000…) ir nuo 11 iki 19, 111-119, 211-219, 1011-1019…) vartojamas kilmininko linksnis:

対象を10(10、20、30、100、400、1000…)、11から19、111から119、211から219、1011から1019…)で数える:

“Buvo ko?” –>
Kambaryje buvo 15 uodų.
Konferencijoje dalyvavo 100 žmonių.
Knygoje buvo 216 lapų.

“何がありましたか?” –>
部屋には15匹の蚊がいた。
会議には100人が参加した。
その本は216ページあった。

APIBENDRINANT:
Kambaryje buvo kas? –> Kambaryje buvo (vienas) uodas.
Kambaryje buvo ko? –> Kambaryje buvo (daug) uodų. (Uodų skaičiaus neįvardijame).

定義
部屋には何がいましたか?–> 部屋には(1匹の)蚊がいました。
部屋には何がいましたか?–> 蚊がたくさんいました。

…bet, kai tiksliai pasakome skaičių:
Kambaryje buvo kas? –> Kambaryje buvo 3 uodai.
Kambaryje buvo ko? –> Kambaryje buvo 15 uodų.

…しかし、正確な数を言うと
部屋には何がいましたか?–> 部屋には3匹の蚊がいました。
部屋には何がいましたか?–> 部屋には15匹の蚊がいました。

PAPILDOMA PASTABA:
Kai kalbame apie dalykus kurių suskaičiuoti negalima (pavyzdžiui pienas, vanduo, oras) ir vienaskaitoje vartojame kilmininko linksnį. Negalime sakyte vienas pienas, du pienai, trys pienai ir panašiai. Tai yra nelogiška, tad lietuviai taip nesako.
Todėl kai kalbame apie pieną ir vienaskaitoje vartojame kilmininko linksnį.:
“Buvo ko?” –>
Šaldytuve buvo pieno.
Ant stalo buvo vyno.

追記
数えられないもの(例:牛乳、水、空気)について話すときは単数形を使う。ミルクが1つ、ミルクが2つ、ミルクが3つなどとは言えません。これは非論理的なので、リトアニア人は言わない。
したがって、ミルクについて話すときは、単数形属格を使用します。
“何がありましたか?” –>
冷蔵庫に牛乳がありました。
テーブルにワインがありました。

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

“Kayaributa”

2013年8月20日 23:05

Po pietų uždegiau/užsidegiau sudeginau uodų ritę, (noriu pasakyti “Mosquito coil” http://en.wikipedia.org/wiki/Mosquito_coil), nes kambaryje buvo uodų.
☆Tiesą sakant net nežinau kaip šis daiktas vadinamas lietuviškai. Siūlyčiau sakyti: “sudeginau smilkalų ritę, skirtą atbaidyti uodams”.
実は、リトアニア語でこれが何と呼ばれているのかさえ知らないんだ。私ならこう言うだろう: 「蚊よけのお香を焚いたんだ」。

☆Gal reikėtų sakyti “uždegiau/užsidegiau”, nes “sudeginau” skamba tarsi visas degimas vyko labai gretai

“燃えた “という表現は、まるで燃焼があっという間に起こったかのように聞こえるので、”点火した “と表現すべきかもしれない。

“”uždegti” ir “sudegti””

“uždegti” ir “sudeginti” yra tranzityviniai veiksmažodžiai (transitive verb), pvz. “uždegiau/sudeginau žvakę”. “sudegti” yra netranzityvinis veiksmažodis, pvz. “žvakė sudegė”.
“uždegiau žvakę” reiškia, kad žvakė pradėjo degti ir degimas vyksta ar vyko toliau (bet galbūt kas nors ją vėliau užgesino, dar nebaigus degti).
“sudeginau žvakę” reiškia, kad žvakė yra visiškai sudeginta ir iš jos nieko nebeliko. Jūsų atveju reiktų sakyti “Užsidegiau smilkalų ritę ir pradėjau skaityti knygą. Kai ritė visiškai sudegė, uodai grįžo.”

“light “と “burn “は他動詞である。「ろうそくに火をつけた/燃やした」。”burn “は非他動詞である。”burnt the candle “は他動詞である。
“I lit the candle “は、ろうそくが燃え始め、燃え続けている、あるいは燃え尽きたことを意味する(ただし、燃え尽きる前に誰かが後で消したのかもしれない)。
“ろうそくを燃やした “とは、ろうそくが完全に燃えて何も残っていないことを意味します。あなたの場合、「線香に火をつけて本を読み始めた。線香が完全に燃え尽きると、蚊が戻ってきた。

 

Ši linksma kiaulės statulėlė yra tradicinis japonų įrankis, kuriame talpinama uodams atbaidyti skirta smilkalų ritė.

Ji vadinama”Kayaributa”.
Tai reiškia “kiaulė, kuri nuveja uodus”.
Elektrinis uodus atbaidantis smilkytuvas yra naudingas, bet man labiau patinka šis senovinis įrankis.
(✕Elektros uodų naikinimo smilkytuvas (noriu pasakyti “electric mosquito-killing incense burner”) yra naudingas, bet man patinka šis klasikinis įrankis.)
☆Gali sakyti ir klasikinis, bet man pasirodė, kad budvardis “senovinis” yra artimesnis tavo pavartotam japoniškam budvardžiui 古めかしい.
“klasikinis クラシカル”という言い方もできるが、私は “”senovinis 古代 “という形容詞の方が、あなたが使った日本語の古めかしいという形容詞に近いと思った。 
Vakare perskaičiau amerikiečių rašytojos Laura Childs romaną “Scones & Bones” išleistą japoniškai.
Manau, kad šios “arbatos parduotuvės detektyvų” serijos negalima pavadinti tikru detektyvu.
Ši yra oportunistinė (noriu pasakyti “timeserving, opportunism”) .
Pagrindinė herojė nėra nei policininkė, nei detektyvė. Ji yra arbatos parduotuvės savininkė.
☆(Vietoj “pagrindinė herojė” dar gali sakyti “pagrindinė veikėja”)
(“pagrindinė herojė 主人公 “の代わりに “pagrindinė veikėja 主役 “と言うこともできる)。
Bet šalia jos vis įvyksta žmogžudystės.
☆Gali sakyti ir “aplink ją”, bet man pasirodė, kad šiame sakinyje natūraliau skambėtų “šalia jos”
“aplink ją (around her) “と言うこともできるが、この文章では “šalia jos (near her) “の方が自然だと思った。
Ji visada galiausiai atsiduria pavojuje ir vos vos išsigelbėja.
Šis romanas turi keletą trūkumų, bet aš niekaip negaliu liautis skaičiusi šią seriją, nes šiuose romanuose yra aprašoma daug skanių patiekalų.
♡Buvo klaidelių, daugiausiai dėl daugiskaitos vartojimo ir giminių derinimo (pavyzdžiui – “šis romanas”, “šios serijos”). Tačiau tu sugebi sudaryti ir vartoti suprantamus, gramatiškai sudėtingus sakinius. Sėkmės ir toliau mokantis lietuvių kalbos! (LaCorneille)その蚊遣り豚という道具について今まで何も聞いたことがありませんでした。Tesさんのブログが私にも役に立っています。^^リトアニア語、がんばってください!

「蚊遣り豚」

部屋に蚊がいたので、午後、蚊取り線香をつけました。

このおかしな豚の像は、蚊取り線香のための、伝統的な日本の道具です。これは「蚊遣り豚」と呼ばれていて、その名前は「蚊を追い払う豚」という意味です。電気蚊取り器は便利ですが、わたしはこの古めかしい道具が好きです。

夜、アメリカ人の小説家、ローラ・チャイルズの小説 “Scones & Bones” の日本語版を読みました。この「ティーショップの探偵」シリーズは、本格的推理小説とは言えないと思います。ご都合主義的なのです。ヒロインは、警官でも探偵でもなく、ティーショップのオーナーですが、いつも身近で殺人事件が起こります。そしていつも、最後は危険に陥り、その後、危機一髪で助かります。この小説には欠点も多いのですが、でもこのシリーズを読むのを止めることは出来ません。小説の中に、おいしそうな食べ物が沢山出てくるものですから。

Karšta naktis

2013年8月9日 23:55

Šiandien pakeliui namo, pailsėjau netoli esančioje organiško maisto kavinėje, nes lauke per karšta.
/Šiandien pakeliui į namus, pailsėjau netoli esančioje organiško maisto kavinėje, nes lauke per karšta.

Šalta arbata hojicha (japonų arbatos rūšis) ir/su panakota buvo labai skanu.

☆Jei buvo skani tik panakota, tai galime sakyti “ir panakota buvo labai skani”. Jei buvo skani ir arbata ir panakota, galime sakyti “arbata su panakota buvo labai skanu”.

パンナコッタだけがおいしかった場合、「パンナコッタもとてもおいしかった」と言うことができる。紅茶もパンナコッタもおいしかった場合は、「紅茶もパンナコッタもとてもおいしかった」と言うことができる。

Dabar 23:47, bet oro temperatūra yra vis dar 29℃. (kaip skaityti ℃ lietuviškai?)
☆taip gražiau skamba. 2℃ – du laipsniai celsijaus arba du laipsniai pagal celsijų.

Kokia karšta naktis!

Esu nustebusi, kad girdžiu cikadų čirpimą…

♡Pas mus taip pat labai karšta. Ir aš norėčiau šaltos arbatos.
ここもとても暑い。アイスティーが飲みたい。

♡About temeperatures. Most of the countries use Celsius scale, not Farenheit and Lithuania is not an exception. Indicating the scale and saying “29 laipsniai pagal Celsijų” could be heard in the weather forecast on the news, but rarely in spoken language. People usually say “dabar yra 29 laipsniai karščio” or “lauke yra 23 laipsniai šilumos” or “naktį bus -4 laipsniai šalčio”.
Iš ties, kokia karšta pas jus naktis! Būdama mieste nė nežinočiau kaip atsigaivinti. 🙂

気温について。ほとんどの国では華氏ではなく摂氏を使用しており、リトアニアも例外ではない。ニュースで流れる天気予報では「摂氏29度」と気温を示すことがあるが、話し言葉ではめったにない。今29度です」とか「外は23度です」とか「夜は-4度になります」と言うのが普通だ。
確かに、なんと暑い夜だろう!もし私が都会にいたら、どうやってリフレッシュしたらいいのかさえ分からないだろう。:)

♡>Šalta arbata ir hojicha (japonų arbatos rūšis) ir/su panakota buvo labai skanu.
>Norėjau pasakyti “šalta arbata” ir “panakota (houjicha skonis)”.
>Kaip rašyti apie tai?

Jei aš teisingai suprantu ką Jūs norite pasakyti, tai užrašyčiau taip:
Šalta arbata ir hojicha (japonų arbatos rūšies) skonio panakota buvo labai skani.
Arba visą tai galima užrašyti dviem sakiniais:
Šalta arbata ir hojicha skonio panakota buvo labai skani. Hojicha tai japonų arbatos rūšis.

>アイスティーとほうじ茶とパナコタはとてもおいしかった。
>アイスティー」と「ほうじ茶味」のことです。
>どう書けばいいんですか?

おっしゃることが正しければ、私ならこう書きます:
アイスティーとほうじ茶味のパナコタはとてもおいしかった。
あるいは、全体を2つの文で書くこともできる:
アイスティーとほうじ茶風味のパナコタはとてもおいしかった。ほうじ茶は日本茶の一種です。

 

「暑い夜」

今日、家への帰り道、近くのオーガニックカフェで休憩しました。それというのも、外が暑すぎたからです。冷たい紅茶とほうじ茶(日本茶の一種です)のパンナコッタはおいしかったです。

今は23:47ですが、気温は29度です。(リトアニア語で℃はなんて読むのでしょう?)なんて暑い夏でしょう!びっくりすることに、セミの声が聴こえます・・・

Vasariška arbatos pertraukėlė

2013年8月6日 15:25

Popiet gėriau šaltą japonų žalią arbatą ir Valgiau iš agaro pagamintus saldainius, kurių pavadinimas „Kingyo“.
/Popiet gėriau šaltą japonišką žalią(ją) arbatą ir valgiau japoniškus saldainius iš agaro, kurie vadinami „Kingyo“.
☆Po žodžio “valgyti” visada reikia galininko linksnio.
“valgyti 食べる” という動詞の後には必ず属格がつく。
☆Japoniška žalioji arbata = 日本のお茶.
Japonų žalioji arbata = 日本茶 = skamba šiek tiek keistai lietuviškai.
“Japonų” – kas priklauso japonams, “Japoniškas” – kas sukurta japonų.
Pvz.: Japoniškas kardas (katana ar vakizašis) = japonų nukaltas kartas.
Japonų kardas (katana ar vakizašis) = japonui priklausantis kardas (tarkim jo namuose, Šinto šventykloje ir pan.)

Tai reiškia “auksinės žuvelės”, nes jie (yra) panašūs į dvi auksines žuveles vandenyje.

/Tai reiškia “auksinės žuvelės”, nes (jie) panašūs į dvi auksines žuveles vandenyje

(△Tai reiškia “auksinės žuvelės”, nes panėši į dvi auksines žuveles vandenyje.)

☆Sakinys visiškai teisingas, bet žmonės retai kada sako “panėši”, dažniau sakoma “yra panašus/panaši”.

文法的には正しいが、人々は “panėši (Like) “と言うことはほとんどなく、”yra panašus/panaši (Similar) “と言うことの方が多い。

Man patinka vasariški japoniški saldainiai.

Jie nėra/ne tik gražūs, bet ir atrodo labai vėsūs.

/Jie yra ne tik gražūs, bet ir atrodo labai vėsūs.

☆Geriau sakyti “jie ne tik gražūs”, tai skamba natūraliau. Bet galima sakyti ir “jie nėra tik gražūs”.

They’re not just pretty “と言った方が自然に聞こえる。しかし、”they’re not just pretty “と言うこともできる。

Šiandien visą dieną girdžiu tolimą griaustinį.

Jie Jis yra lyg siaubingi/baisūs būgnų garsai./Jis skamba kaip siaubingi būgnų garsai.
Esu laiminga, nes šiandien man nereikia važiuoti nusipirkti maisto produktų.

☆>Sakinys visiškai teisingas, bet žmonės retai kada sako “panėši”, dažniau sakoma “yra panašus/panaši”.

Šiuo atveju, “Tai reiškia “auksinės žuvelės”, nes jis yra panašus dvi auksinės žuvelės vandenyje.” ?

Kadangi saldainis yra ne vienas, o daug, tai reikia daugiskaitos – “Tai reiškia “auksinės žuvelės”, nes jie (yra) panašūs į dvi auksines žuveles vandenyje.” Žodį “yra” galima praleisti. Kalbėdami žmonės dažniausiai praleidžia, nes taip greičiau.

>この言い方はまったく正しいが、人は「似ている」と言うことはほとんどなく、「似ている」と言うことの方が多い。

この場合、”It means “goldfish” because it is like two goldfish in the water.”. ?

お菓子は1つではなく、たくさんあるので、複数形が必要だ。”It means “goldfish” because they are similar to two goldfish in the water.”? “are “は省略できる。話すときには、その方が早いので、普通は省略する。

☆Žodį “kuris” reikia naudoti atsargiai, nes yra svarbu, kurioje vietoje jis parašytas. Žodis “kuris” apibūdina prieš tai buvusį žodį. Sakinys “valgiau japonų saldainius iš agaro, kuris…” reiškia, kad toliau kalbėsi apie agarą (agaro pavadinimas – “Kingyo”). Bet tai neteisinga, nes “Kingyo” yra saldainio pavadinimas. Vadinasi, žodis “kuris” yra blogoje vietoje. Reikia sakyti “saldainius, kurie” (taip pat reikia daugiskaitos, nes saldainių daug).
“kuris”という単語は、どこに書かれているかが重要なので、注意して使うべきだ。”kuris”は前の単語を説明する。I ate Japanese agar agar sweets which… “という文章は、寒天のことを指している。という文は、寒天のことを指していることになる(寒天は「きんぎょ」と呼ばれる)。しかし、「きんぎょ」はお菓子の名前なので、これは正しくない。したがって、”kuris”は間違った場所にある。これは「the candy which」と言うべきだろう(キャンディーはたくさんあるので複数形も必要だ)。

Na, pabandysiu taip:

Valgiau saldainius iš šokolado. _Šokoladas_ buvo juodas. = Valgiau saldainius iš šokolado, kuris buvo juodas.
Taip pat:
Valgiau saldainius iš agaro. Agaro pavadinimas yra „Kingyo“. = Valgiau saldainius iš agaro, kuris vadinamas „Kingyo“.

Valgiau saldainius iš šokolado. _Saldainiai_ buvo juodi. = Valgiau šokoladinius saldainius, kurie buvo juodi.
Taip pat:
Valgiau saldainius iš agaro. Saldainių pavadinimas yra „Kingyo“. = Valgiau iš agaro pagamintus saldainius, kurių pavadinimas „Kingyo“.

じゃあ、こうしてみようか:

私はチョコレートを食べた。チョコレートは黒かった。= 私は黒いチョコレートでできたチョコレートを食べた。
また
寒天の飴を食べた。寒天の名前は「きんぎょ」です。= 私は「きんぎょ」と呼ばれる寒天でできたお菓子を食べた。

私はチョコレートでできたお菓子を食べた。そのお菓子は黒かった。= 私は黒いチョコレートを食べた。
また:
寒天でできたお菓子を食べた。そのお菓子の名前は「きんぎょ」です。= 寒天でできたお菓子を食べた。

♡Labai tikiuosi, kad greitu laiku galėsiu nukeliauti į Japoniją. Tada reiks pasiimti lietuviškų saldainių, duoti jų jums ir paprašyti japoniško maisto gamybos pamokėlių :D. Kadangi kaip suprantu, jums labai patinka saldainiai, tai dabar žinosiu kuo jus galima papirkti. (Sakodija)
早く日本に行きたいです。そのときは、リトアニアのお菓子を買って、あなたに渡して、日本料理のレッスンをお願いしなくちゃね。君がお菓子が好きなのはわかったから、何を賄賂にすればいいかわかったよ。

「夏のお茶の時間」

午後、冷たい日本茶を飲み、「金魚」という名前の、寒天で出来た和菓子を頂きました。”auksinės žuvelės” という意味の名前で、それはこの和菓子が、水の中にいる2匹の金魚のように見えるからです。

私は夏の和菓子が好きです。綺麗なだけではなく、目に涼しげですから。

今日は、1日中、遠雷が鳴っています。まるで恐ろしい太鼓の音のようです。今日は食材を買いに行かなくていいので、良かったです。

Šalta sriuba

2013年8月4日 23:12

Visą dieną labai karšta ir tvanku, todėl tokiomis dienomis šalta sriuba ir šaltas maistas yra labai skanu./Visą dieną labai karšta ir tvanku. Todėl šiomis dienomis šalta sriuba ir šaltamaistas yra labai skanu (gardu).

/Visą dieną labai karšta ir tvankus, nes todėl šiomis (pastarosiomis / tokiomis) dienomis šalta sriuba ir šaltas maistas yra labai skaniu.

☆„nes“と„todėl“,

Kai naudoji „nes“, priežastį turi nurodyti po šio žodžio. Pavyzdžiui, „sriuba yra skani, nes joje yra daržovių“. Kai naudoji „todėl“, priežastis nurodoma prieš šį žodį: „sriuboje yra daržovių, todėl ji yra skani.“

„nes“を使うときは、単語の後に理由をつけなければならない。例えば、「スープには野菜が入っているからおいしい」。„nes“を使うときは、「スープには野菜が入っているからおいしい」というように、理由を単語の前に置きます。

*I’m not sure how good your Lithuanian is, so I’ll explain this in English, too. 🙂 Just in case.
If you want to use „nes“, the reason of something happening must go after this word, for example: “The soup is tasty, because (nes) there are some vegetables in it.” As you can see, the reason why the soup is tasty goes after “because”. When you use “todėl”, the reason goes before this word, for example: “There are some vegetables in the soup, therefore (todėl) it is tasty.”*

*あなたのリトアニア語がどの程度かわからないので、英語でも説明します。:) 念のため。
例えば、”The soup is tasty, because (nes) there are some vegetables in it. “というように。このように、スープがおいしい理由は “because “の後に来る。したがって “を使う場合、理由はこの単語の前にきます。例えば、”スープには野菜が何種類か入っていて、だから(したがって)おいしい “*。
___________
Sakyti „šiomis“ nėra klaida. „Šiomis dienomis“ ir „pastarosiomis dienomis“ reiškia, kad kažkas vyksta šiandien ir keletą dienų prieš tai. Tai posakis, nurodantis neseną praeitį, kelias dienas praeityje. Norėdama pasakyti, kad visada, kai dienos yra tokios karštos kaip šiandien, šaltas maistas yra skanu, naudok „tokiomis“.

これら」と言っても間違いではありません。「these days “や “in the last few days “は、今日とその数日前に何かが起こっていることを意味する。これは最近の過去、数日前を指す表現です。今日のように暑い日が続くと、冷たいものがおいしく感じられます。

*Using “šiomis” is not a mistake. When you say “šiomis dienomis” and “pastarosiomis dienomis”, you mean “the last few days”. “Šiomis dienomis” is an expression, that covers today and a few days ago. If you mean to say that everytime, when a day is as hot as this day, it’s nice to eat cold food, use “tokiomis”. The literal translation of “tokiomis” is “like this” or “like these”.*

*these days “と “the last few days “の使い分けは間違いではなく、”the last few days “は「ここ数日」という意味です。ここ数日」は「今日」と「数日前」をカバーする表現で、「今日のように暑い日は、いつも冷たいものを食べるとおいしい」という意味なら「tokiomis」を使う。直訳すると「このような」「このような」*。
___________
Sunku paaiškinti, kodėl reikia sakyti „skanu“. Lietuvių kalbos būdvardžiai turi tris gimines: vyriškąją, moteriškąją ir bevardę (pvz. „skanus“, „skani“, „skanu“). Šiuo atveju bevardė giminė naudojama, nes kalbama apibendrinant. „Maistas yra skanus“ nurodo į konkretų maistą. O „maistas yra skanu“ yra apibendrinimas.

*It’s hard to explan why you should say “skanu”. In Lithuanian language, there are three adjective genders: male, female and neuter (e.g. “skanus”, “skani”, “skanu”).In this sentence, the neuter gender is used, because you are reffering to some indefinite food. “Maistas yra skanus” is definitive, it means “this food is tasty”, while “maistas yra skanu” means “food is tasty”.

*なぜ “delicious “と言わなければならないのか説明するのは難しい。リトアニア語では形容詞の性別を男性、女性、中性(例:”skanus”、”skani”、”skanu”)の3種類に分けることができます。「この食べ物はおいしい」は「この食べ物はおいしい」を意味し、「この食べ物はおいしい」は「食べ物はおいしい」を意味します。

Vakarienei, pirmą kartą išsiviriau šaltą edamame (japonų vasariškos pupelės) ir toufu (sojų varškė) sriubą.

„Vakarienė“ nėra laiką nusakantis žodis, todėl galininko linksnis tinka tik kartu su galininko reikalaujančiais veiksmažodžiais, pavyzdžiui, „daryti“, „matyti“, „užuosti“ ir t.t.

*”Vakareinė” is not a word that describes time, therefore, you can only use the accusative form of it (“vakarienę”) along with verbs that require accusative. E.g., “do”, “see”, “smell”, and so on. The English logic works here pretty well – you are doing someting _for_ the dinner, so you use the dative case, wich is used to answer questions “for what?” or “to whom?”.*
_____________
Kalbant apie maisto gaminimą, dažniausiai naudojamas kilmininko linksnis. „Iškepiau blynų”, „sutepiau sumuštinių“, „išsiviriau sriubos“. Galininkas naudojamas, kai pabrėžiamas pats veiksmas, kai virimas yra svarbesnis už maistą.

*If you’re talking about making food and your emphasis is on the food, the genitive case is used. For example, “Iškepiau blynų” (“I cooked some pancakes”), “sutepiau sumuštinių” (“I made some sandwiches”), “išsiviriau sriubos” (I cooked myself some soup”). If you want to emphasize the process, if the cooking itself is more important than the result, then you use accusative. *
______________
– Skliausteliuose geriau naudoti tuos pačius linksnius. Tavo sakinys atrodo sudėtingas, nes „edamame“ ir „tofu“ neturi linksnių. Paimkime lengvesnį pavyzdį: „išviriau mangų (egzotinių vaisių) sriubos“.
– Apibūdinant maistą pagal jo ingredientus, naudojamas kilmininko linksnis, pvz., „pupelių sriuba“, „kiaulienos dešra“, „bulvių košė“.
– Priesagų (“japoniškas/vasariškas/vasarinis”) klausimas yra itin sudėtingas ir patys lietuviai čia dažnai daro klaidas. Dabar nesiplėsiu, bet jei įdomu, galiu pamėginti paaiškinti.

* – It’s better to use the same grammatical cases in parentheses, too. Your sentence is a bit tricky to see that, because the Japanese words “edamame” and “tofu” don’t have any cases. Let’s take an easier example: “Išviriau mangų (egzotinių vaisių) sriubos” (“I made some mango (exotic fruit) soup”).
– When you are describing food mentioning its ingredients, you need to use genitive., e.g., “pupelių sriuba” (“bean soup”), “kiaulienos dešra” (“pork sausage”), “bulvių košė” (“mashed potatoes”).
– The suffixes’ issue (whether it’s japonų/vasariškas/vasarinis) is extremely complicated and Lithuanians are making mistakes here, too. I won’t get into detail about this now, but if you’re interested, I can try to explain.

“dinner “は時間を表す単語ではないので、語尾は “to do”、”to see”、”to smell “などの語尾を必要とする動詞にのみ適している。

*dinner “は時間を表す単語ではないので、”dinner “の終止形は、”do”、”see”、”smell “などの終止形を必要とする動詞と一緒にしか使うことができません。 英語の論理はここでうまく機能します-あなたは夕食のために何かをしているので、”for what? “や “to whom? “という質問に答えるために使われるdative caseを使うのです。または「誰に?
_____________
料理に関して言えば、最も一般的なのは主格です。「パンケーキを作った」、「サンドイッチを作った」、「スープを作った」。語尾が使われるのは、動作そのものが強調される場合、料理よりも調理が重要な場合です。

*料理を作ることを話していて、料理に重点が置かれている場合は主格が使われる。例えば、”I cooked some pancakes”(パンケーキを焼いた)、”I made some sandwiches”(サンドイッチを作った)、”I cooked myself some soup”(スープを自炊した)など。プロセスを強調したい場合、料理そのものが結果よりも重要な場合は、accusativeを使います。*
______________
– 同じ代名詞を括弧でくくるのがよい。枝豆」と「豆腐」には接続詞がないので、あなたの文章は複雑に見えます。マンゴーのスープを作りました。
– 例えば、「豆のスープ」、「ポークソーセージ」、「マッシュポテト」などである。
– 接尾辞(「日本/春/夏」)の問題は非常に複雑で、リトアニア人自身もよくここで間違いを犯す。リトアニア人自身もよくここで間違いを犯す。

* 括弧の中も同じ文法格を使った方がいい。日本語の「枝豆」と「豆腐」には格がないからだ。もっと簡単な例を挙げよう。「マンゴー(エキゾチック・フルーツ)のスープを作った」。
– 例えば、「豆のスープ」、「ポークソーセージ」、「マッシュポテト」などである。
– 接尾辞の問題(日本語かvasariškasかvasarinisか)は非常に複雑で、リトアニア人はここでも間違いを犯している。今は詳しく説明しないが、もし興味があれば説明しよう。

Mano džiaugsmui, gavosi gražiai žalios spalvos ir labai skani sriuba.
/Mano džiaugsmui, pagaminau gražios žalios spalvos sriubą ir ji buvo labai skani.

Užkandžiui buvo daržovių želė./(Mano) Užkandis buvo daržovių želė.
☆Sakinys yra geras, tiesiog paprastai tokio stiliaus sakinyje pasakom žodį “Mano…” arba “Jos…” arba “Jų…”.

Sakyti „buvo“ nėra klaida, bet prastokas stilius. Geriau sakyti „valgiau”.

„buvo“と言うのは間違いではなく、スタイルが悪い。„valgiau”と言った方がいい。

Želė buvo irgi skani, bet deja ji nebuvo peršviečiama./Ji buvo irgi skani, bet deja, neperšviečiama.

/Ji taip pat buvo skani, bet deja, sultinio želė nebuvo skaidri (peršviečiama).

„Želė“ yra moteriškos giminės daiktavardis, todėl jai naudojamas įvardis „ji“.
Likusi sakinio dalis yra gramatiškai taisyklinga, bet stilistiškai reikėtų vengti kartoti tą patį veiksnį kelis kartus.

“ゼリー”は女性名詞なので、代名詞の “she “を使います。

文の残りの部分は文法的には正しいが、文体的には同じ動詞を何度も繰り返すのは避けるべきだ。

Labas!

Tikiuosi, kad neišsigandai mano ilgų komentarų. 🙂 Rašai tikrai gerai! Aš tik norėjau viską tiksliau paaiškinti. Sėkmės! 🙂

Pabandysiu paaiškinti, bet prieš tai dar pataisysiu klausimą. Žodis “kai” yra naudojamas laiko šalutiniam sakiniui pradėti arba nurodyti laiko sąlygą – “Kai kažkas vyksta, ką tu darai?” Jeigu nenurodai laiko sąlygos, naudok “kada” – “kada galiu naudoti “tai”?”.

I’ll try to explain, but before that I will also correct your question. The word “kai” is used to begin an adverbial clause of time, e.g. – “When (kai) something is happening, what do you do?”. If there is no additional clause of time in your sentence, use “kada” for “when”. So, it’s “When (kada) can I use “tai”?”
_____________
“Tai” yra naudojamas kaip veiksnys sakiniuose su sudurtiniu tariniu, kalbant apie apibendrintus, neapibrėžtus dalykus. Sudurtinį tarinį sudaro veiksmažodis “būti” ir kokia nors linksniuojama kalbos dalis: daiktavardis, būdvardis, skaitvardis arba dalyvis. Kartais sakiniuose su sudurtiniu tariniu, veiksmažodis “būti” yra praleidžiamas. Tada vietoje jo rašomas brūkšnys. Keli pavyzdžiai: “Tai yra gražus miestas.” Šiame sakinyje žodis “miestas” yra ne veiksnys, o tarinio dalis. Veiksnys čia yra neapibrėžtas, todėl naudojamas “tai”. “Manau, kad tai – gražus miestas”. Čia veiksmažodis “būti” yra praleidžiamas. Palyginimui, jeigu kalbame ne apibendrintai, o įvardiname konkrečiai, sakome “Utena yra gražus miestas” arba “Utena – gražus miestas.” Arba “šis miestas yra gražus”. Čia naudojamas parodomasis vyriškos giminės įvardis “šis”.
Žodis “tai” taip pat gali būti kirčiuojamas dviem būdais ir reikšti dar keletą dalykų. http://lt.wiktionary.org/wiki/tai

*”Tai” is used as a subject in the indefinite sentences with an unclear or unknown subject, that also have this special kind of predicate. I’m not sure how it’s called in English, so I’ll just say “a connected predicate”. So, a connected predicate is made out of the verb “to be” (būti) and any word class that can be declined by cases: noun, adjective, numeral or participle. Sometimes in a sentence with such a predicate, the verb part is skipped, in that case, instead of “būti”, a dash is written.
Let’s go to the examples. “Tai yra gražus miestas” (“it/this is a beautiful city”). In this sentence, the word “miestas” is not a subject, but a part of the predicate. The subject is indefinite, therefore, you need to use “tai”.
“Manau, kad tai – gražus miestas”. (“I think, that it/this is a beautiful city”). As you can see, the verb “is” is skipped here.
An exmple to compare. If you are are reffering to a definite subject, there is no need for “tai” – “Utena yra/- gražus miestas” (“Utena is a beautiful city.”) Or “Šis miestas yra gražus” (“This city is beautiful”). Here you use the male definite pronoun “šis”.
Word “tai” may have two differend stresses and may also mean some other things, check this out – http://lt.wiktionary.org/wiki/tai

Lyg visagalį žodį. 🙂

Pamiršau pasakyti, kad sakinyje “tai buvo gražiai žalios spalvos sriuba” tu panaudojai žodį “tai” gramatiškai teisingai. Kolega pataisė šį sakinį tik dėl kalbos stiliaus, vien todėl, kad tu pasakoji apie apibrėžtą sriubą, kurią virei, o ne kažkokią nežinomą sriubą.

いいね!

私の長いコメントに怯えないでほしい。:) あなたは本当に文章がうまい!私はただ、物事を明確にしたかっただけです。幸運を祈る!:)

はっきりさせようと思いますが、その前に質問を訂正します。”when “という単語は、時間的従属節を始めるときや、時間的条件を示すときに使われます。”When something happens, what do you do?”(何かが起こったら、あなたは何をしますか?時間的な節を指定しない場合は、”when “を使います。”when can I use “it? “です。

説明しようと思うが、その前にあなたの質問も訂正しておこう。kai」という単語は、例えば「何かが起こっているとき、あなたは何をしますか」というように、時間の副詞節を始めるときに使われます。文中に時間の副詞節がない場合は、「いつ」を表す「かだ」を使います。つまり、”When (kada) can I use “tai?” となります。
_____________
“it “は複合代名詞のある文では動詞として使われ、一般化された不定なものに対して使われます。複合代名詞は動詞 “to be “と名詞、形容詞、数詞、分詞で構成されます。複合代名詞の文では、動詞「to be」が省略されることがあります。代わりにハイフンが使われます。例:”It is a beautiful city.”(それは美しい街です)。この文では、”city “は動詞ではなく代名詞の一部です。ここでの動詞は不定なので、”it “が使われる。”素敵な街だと思います。” ここでは動詞 “to be “が省略されている。それに比べて、一般論ではなく具体的に名前を挙げる場合は、「ウテナは美しい街だ」あるいは「ウテナは美しい街だ」と言う。あるいは「この街は美しい」と言う。ここでは「this」という指示代名詞が使われる。
また、”this “は2通りの発音があり、他にもいくつかの意味がある。http://lt.wiktionary.org/wiki/tai。

*主語が明確でない、あるいは不明な不定詞の文では、”this “が主語として使われる英語での呼び方がよくわからないので、「連結述語」とだけ言っておく。つまり、連結述語は、動詞「~である」(be)と、名詞、形容詞、数詞、分詞など、格で断ることができる単語クラスからできている。このような述語を持つ文では、動詞の部分が省略されることがあり、その場合は「be」の代わりにダッシュを書きます。
例を見てみよう。「これは美しい街だ」。この文では、”miestas “は主語ではなく、述語の一部である。主語は不定なので、”tai “を使う必要がある。
「美しい街だと思う。(“I think, that it/this is a beautiful city”). 見ての通り、ここでは動詞 “is “が省略されている。
比較の例。ウテナは美しい街だ」あるいは「この街は美しい」。ここでは男性定代名詞「this」を使います。
この “this “という単語には2つの異なる強勢があり、また他の意味もあります。http://lt.wiktionary.org/wiki/tai。

万能の言葉のように。:)

言い忘れましたが、”it was a nice green soup “という文では、”this “という単語を文法的に正しく使っていますね。私の同僚がこの文章を訂正したのは、言葉の文体の問題だけで、あなたが話しているのは、あなたが調理した定義されたスープについてであって、未知のスープについてではないからです。

 

♡(laikinas)Aš labai mėgstu japonų virtuvę. Kartais nueinu į japonų restoraną ar pasigaminu ką nors namuose.

Ar tu gali pasigaminti japonų virtuvę? Tai skamba puikiai!
Koks tavo mėgstamiausias japonų patiekalas ar gėrimas?

Sakydamas “mėgstu japonų virtuvę” noriu pasakyti, kad aš “mėgstu japonišką maistą”.
Pasigaminti japonų virtuvę (kambarį, stalą, kėdę …) aš negaliu,
bet japonišką maistą kartais pasigaminu namuose.
Man labai patinka suši. Į savo dienoraštį įkėliau porą nuotraukų. Galite pasižiūrėti

Man taip pat patinka sušį.
Aš pažiūrėjau tavęs šiandien dienoraštį, ir sušiai atrodo labai skani.
Ar tu pagaminai tai?

Taip. Suši aš pasigaminu pats.

Nuostabu!

 

 「冷たいスープ」

1日中、暑くて、むしむしします。なので、この頃は冷たいスープや冷菜がとてもおいしいです。

夕食で、初めて枝豆と豆腐のスープを作りました。嬉しいことに、綺麗な緑のスープになって、味もおいしかったです。前菜は、野菜のゼリー寄せです。これもおいしかったですが、残念なことに、コンソメゼリーが透きとおっていませんでした。

Copyright © 2024 Language

Theme by Anders NorenUp ↑