カテゴリー: Naujas mokymasis

Gėlės

2014年3月15日 23:59

Mano mažame sode pradėjo žydėti kvapusis žalčialunkis.

(△Mano mažame sode pradėjo žydėti “jinchouge” (noriu pasakyti “Daphne odora” http://en.wikipedia.org/wiki/Daphne_odora“).)
☆Pasidomėjau. Daphne odora lietuviškai vadinama “kvapiuoju žalčialunkiu”. http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDal%C4%8Dialunkis
調べてみました。ダフネ・オドラはリトアニア語で “香りのある緑 “として知られています。http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDal%C4%8Dialunkis
“Kvapusis žalčialunkis” yra ankstyvos pavasario gėlės.
(△”Jinchouge” yra ankstyvas pavasario gėlės.)
☆”Ankstyvas” yra galininko linksnis (daugiskaita). Šio žodžio vardininko (daugiskaitos) linksnis yra “ankstyvos”.
“early “は複数形の語尾である。この単語の複数形は “early “である。
Man patinka šios gelės.

Tas Jų kvapas yra labai gražus.

☆Nežinau ar kvapas gali būti “gražus”. Žodis “gražus” dažniausiai vartojamas kalbant apie išvaizdą. Dažniau būtų sakoma “Jos skaniai kvepia”.

匂いが “素敵 “であるかどうかはわからない。美しい」という言葉は通常、外見を指して使われる。いい匂いがする」と言う方が一般的だろう。

Jaučiuosi, kad “Jinchouge (kvapusis žalčialunkis)” yra pavasario pranešėjas.

☆”Jaučiuosi” vartojamas tik tuomet, kai turite omenyje savo paties savijautą (pvz. Aš jaučiuosi prastai). Kitais atvejais vartojamas tiesiog “jaučiu”

“I feel “は自分自身の感情について言及する場合にのみ使われる(例:I feel bad)。そうでなければ、”I feel “でいい。

  • Taip pat, nežinau ar “pranešėjas” būtų tinkamas žodis. Kiek žinau, jis reikštų televizijos arba radijo pranešėją arba žmogų, kuris skaito pranešimą. Man atrodo, jog žodis “pranašas” labiau tiktų šiame kontekste.
  • また、”報告者 “という言葉が適切かどうかはわからない。私の知る限り、テレビやラジオの司会者、あるいはレポートを読む人という意味だろう。この文脈では “預言者 “という言葉の方が適切だと思う。

 

 

花々

わたしの小さな庭で、沈丁花が咲き始めました。

「沈丁花」は早春の花です。私はこの花が好きです。その香りがとても素晴らしいのです。沈丁花は、春の使者だと感じています。

Lietus

2014年3月13日 23:59

Šįryt iš pradžių buvo gražus, bet lijo nuo pat ryto.
(✕Šįryt pirma buvo gražus, bet lijo nuo pat ryto.)
☆Pirma = first; firstly. Iš pradžių = at first. Manau, kad labiau tinka “iš pradžių” šiame kontekste. Jei sakytumėte “graži diena”, “gražus rytas”, tuomet būtų vartojama arba moteriškoji, arba vyriškoji giminė. Bet, kadangi šiuo atveju šis būdvardis neturi daiktavardžio, naudojama bevardė giminė.
First = まず、最初に。at first = まず最初に。この文脈では “at first “の方が適切だと思う。もし「いい一日」「いい朝」と言うなら、女性名詞か男性名詞のどちらかが使われるでしょう。しかし、この形容詞はこの場合名詞を持たないので、不定詞が使われる。

Po pietų pūtė stiprus vėjas .

Ryte Rytą važiuosiu į ligoninę ir tikrinsiuosi sveikatą.

☆Dėl šito nesu tikras, bet, man atrodo, kad “rytą” būtų vartojamas jei būtų sakoma “ankstų rytą”, “kiekvieną rytą” ar kažkas panašaus. “Ryte” tikrai yra dažnai vartojamas, tad dėl jo mažiau abejočiau.

よくわからないが、”早朝 “とか “毎朝 “とか書いてあれば、”morning “が使われるような気がする。確かに “In the morning “はよく使われるので、私なら躊躇しない。

Nežinau, kodėl po patikrinimo aš labai pavargau.
Tačiau dabar labai džiaugiuosi, nes rytoj atostogos prasidės!
(✕Tačiau dabar labai džiaugiuosi, nes rytoj atostogas pradės!)
☆”Atostogas pradės” = kažkas pradės atostogas. “Atostogos prasidės” = jos pačios prasideda.
“starting a holiday” = 誰かが休日を始める。「休日が始まる」=休日が始まる。

今日は最初晴れていたのに、午前中から雨が降り始めました。午後からは、強い風が吹きました。

朝、病院に行って、健康診断を受けました。なぜだかわかりませんが、検査の後、ひどく疲れました。とはいえ、明日から休暇が始まるので、今とても嬉しい気持ちです。

Patikrinimas

2014年3月12日 23:54

Rytoj važiuosiu į ligoninę ir tikrinsiuosi sveikatą. (noriu pasakyti “Tomorrow, I will go to undergo a clinical survey.”)
Japonijoje šis klinikinis tyrimas vadinasi “ningen – dokku”. “Ningen” reiškia “žmogus”, “dokku” reiškia “prieplauka” ir tai skamba lyg “dog”.
☆”Dokas” yra vertalas iš anglų kalbos (kaip ir ドック). Lietuviškesnis žodis būtų “prieplauka”. Žodis “dokas” nelabai vartojamas. Bent jau aš nesu girdėjęs, kad kas nors jį vartotų.

「ドック」は英語からの翻訳である(ドックも同様)。リトアニア語では “ドック “と言う。ドック」という言葉はあまり使われない。少なくとも、誰も使っているのを聞いたことがない。

“Ningen – dokku” man skamba labai keistai.

Lyg būtų kalbama apie žmones, kurie panašūs į šunis, arba apie šunis, kurie panašūs į žmones.
☆Šalutiniai sakiniai turi būti skiriami iš abiejų pusių.
サイドセンテンスは左右に区切らなければならない。

♡Tik viena skyrybos klaida. Šaunu! 🙂

Nelabai suprantu kas tas “clinical survey” yra (man 健康診断 verčia kaip “physical examination”), bet jūsų sakiniai yra visiškai geri ir suprantami.

句読点の間違いは1つだけ。よくやった!:)

私は「臨床調査」が何なのかよく理解していませんが(私にとって健康診断は「身体検査」と訳されています)、あなたの文章は完璧で理解できます。

検査

明日わたしは、健康診断を受けに病院に行きます。日本では、この健康診断は「人間ドック」と呼ばれます。「人間」は人間、「ドック」はドックを意味しますが、「ドック」は dog のように聞こえます。

「人間ドック」という言葉は、わたしにはとても奇妙に聞こえます。まるで、犬みたいな人間か、人間みたいな犬のことのようです。

Skaitymas

2014年3月7日 00:21

Skaitymas panašus į kelionę.
(✕Skaitymas panašūs į kelionę.)
☆Panašūs = daugiskaita (plural), panašus = vienaskaita (singular).
似ている=複数形、似ている=単数形。
Skaitydama susitinku naują draugą, keliauju į svetimas šalis, į praeitį ir ateitį.
(✕Per skaitymą susitinku naują draugą, keliauju į svetimas šalis į praeitį ir ateitį.)
☆Nežinau ar “per skaitymą” tiktų ar ne, bet pusdalyvis natūraliau skamba. Nežinau dėl žodžio “susitikti”. Jei norite pasakyti “find a new friend”, labiau tiktų žodis “susirasti”. Iš žodžio “susitikti” aš suprantu jog jūs susitinkate jau pažįstamą draugą.
読書中」が適切かどうかはわからないが、セミコロンの方が自然に聞こえる。”meet “という単語についてはわからない。新しい友人を見つける」と言いたいのであれば、「新しい友人を作る」の方が適切です。meet」という単語から、すでに知っている友人に会うのだと理解できます。
Sužinau apie kažkieno patyrimus ir jų pamąstymus, atrandu savo pamąstymus ir nuomonę.
(✕Sužinau apie kažko patyrimus ir jų pamąstymus, surandu savo pamastymus ir nuomonę.)
☆Kažko = something (e.g. aš noriu kažko = I want something). “Atrandu” = “discover (something that I did not know about)”, “surandu” = “find (something lost)”.

Kažko=何か(例:aš noriu kažko=何か欲しい)。”Atrandu”=「発見する(知らなかったこと)」、”surandu”=「見つける(失ったもの)」。

Žinoma, nekiekvienai knyga yra puiki, bet manau, kad jei nori, gali rasti ko pasimokyti iš bet kokios knygos.
(✕Žinoma, nekiekvienai knyga yra puiki, bet manau, kad jei nori, gali rasti ko pasimokyti iš bet kokios knygas.)
☆”Knyga” yra vardininko linksnio forma, tad ir “nekiekviena” turi būti vardininko forma. Pasimokyti iš ko? Iš ko = kilmininko linksnis.
“Book “は名詞格なので、”any “は名詞格でなければならない。誰から学ぶのか?何から=中性代名詞。

読書

読書は旅に似ています。読書を通して新しい友人と会い、未知の国や過去や未来に旅をします。誰かの経験や考えを知り、自分自身の考えや意見を見つけます。もちろん、すべての本が良い本というわけではありませんが、もしそう望むなら、どんな本からも何かを学ぶことは出来るのだと思います。

Alus

2014年2月26日 23:41

Iš japoniško alaus rūšių, mano mėgstamiausias alus yra YEBISU.
/Arba: Mano mėgstamiausias japoniškas alus yra YEBISU.
(✕Japonų aluose mano mėgstamiausias alus yra YEBISU.)
☆”Aluose” yra vietininko forma. Ji reikštų jog jūs kalbate apie buvimą alaus viduje. Pirmasis variantas mažiau keičia sakinio struktūra, bet jis nėra tikslus. Antrasis variantas daug natūraliau skamba.
“Aluose “は代名詞の形です。これは、ビールの中にいることについて話しているという意味になる。最初の選択肢は文の構造をあまり変えませんが、正確ではありません。2番目の選択肢の方がより自然に聞こえます。
YEBISU arba EBISU yra japonų sėkmės ir jūros dievas.
(✕YEBISU arba EBISU yra japonų sekmės ir jūros dievas.)
Šis alus turi turtingą skonį.
(✕Šis alus turi turtingas skonis.)
☆Veiksmažodis “turi” reikalauja galininko linksnio.

動詞”turi”には属格が必要である。

Aš girdėjau, kad lietuvių alus yra labai skanus.

☆Kadangi šiame sakinyje naudojamas šalutinis sakinys, reikia prieš “kad” parašyti kablelį.
この文は従属節を使用しているので、”that “の前にコンマが必要である。
Deja, negaliu nusipirkti lietuviško alaus Japonijoje, tačiau kada nors noriu išgerti lietuviško alaus.
(✕Deja, negaliu nusipirkti lietuvių alus Japonijoje, tačiau kada nors noriu išgerti lietuvių alų.)

☆Šiuo atveju turi būti naudojamas kilmininko linksnis, kadangi jūs turbūt nenorite nusipirkti viso alaus kiek jo yra pagaminama.

Antrą kartą pakartoti “lietuviško alaus” nebūtina. Geriau būtų pasakyti “kada nors noriu jo išgerti”.

この場合、主格を使わなければならない。おそらく、醸造されたすべてのビールを買いたいわけではないだろうから。

リトアニアのビール」と二度繰り返す必要はない。いつか飲みたい」と言ったほうがいい。

Koks jūsų mėgstamiausias lietuviškas alus?

(✕Koks jūsų mėgstamiausias lietuvių alus?)

☆Mes dažniausiai sakome ne kieno alus, o koks alus.
私たちは通常、誰のビールかではなく、何のビールかと言う。

ビール

日本のビールの中では、ヱビスビールが好きです。ヱビス、もしくはエビスは、日本の幸運の神様で、海の神様でもあります。このビールはコクがあるのです。

わたしは、リトアニアのビールはとてもおいしいと聞きました。残念ながら、日本ではリトアニアのビールを買うことが出来ませんが、いつかリトアニアのビールを飲んでみたいです。あなたが1番好きなリトアニアのビールは何ですか?

数字と属格

  • 2014年2月23日 23:55
  • Radau tokią taisyklę:
    Kai kurie skaitvardžiai derinami su daktavardžių linksniu ir skaičiumi (septyni saldainiai; dvidešimt penkiems (25) namams).
    O kai kurie – nederinami, su jais reikia naudoti daiktavardį kilmininko linksniu (dešimt vazonų; penkiolikai (15) namų).Kiek dabar sugalvoju, nederinami šie: 10 – 20, 30, 40,…100, 110 – 120, 130, 140,…, 200, 210 – 220, 230,…,1000,…, 1010 – 1020, etc.Pavyzdžiui, “pirksiu dvidešimt (20) vazonų trisdešimt penkioms (35) rožėms”. “vazonų” – kilmininko linksnis, nes skaičius 20 nederinamas su daiktavardžiu, o “rožėms” – naudininko linksnis, nes skaičius 35 turi būti derinamas su daiktavardžiu.

    Nežinau, ar pasidarė nors kiek aiškiau 🙂

  • こんなルールを見つけた:
    数字には冠詞と数字が組み合わされるものがある(seven candies; for twenty-five (25) houses)。
    また、主格の名詞と組み合わせなければならないものもある(ten pots; for fifteen (15) houses)。今思いつく限りでは、10 – 20、30、40、…100、110 – 120、130、140、…、200、210 – 220、230、…、1000、…、1010 – 1020などは互換性がない。例えば、「私は35本のバラのために20個の鉢を買います」。”pots “は中性名詞であり、”20 “という数字は名詞に適合しないからである。”rose “は所有格名詞であり、”35 “という数字は名詞に適合しなければならないからである。

    というのは、”rose “は所有格の名詞だからである。)

Kiemo darbai

2014年2月23日 23:55

Šiandien taip pat keičiau rožių vazonų žemes ir pjoviau rožių šakas.
(✕Šiandien taip pat keičiau rožių vazonų žemes ir pjoviau rožių šakas.)
☆Natūraliau skamba “žemę rožių vazonuose”. Žemė dažniau naudojama vienaskaitos forma, nebent norite kalbėti apie smulkius žemės gabalėlius.
より自然に聞こえるのは「バラの鉢の土」だ。土地は単数形で使われることが多い。

Du vazonai vis dar lieka/liko, tačiau savo darbą beveik baigiau. (noriu pasakyti “Two pots(potted roses) still remain, however I have almost finished my work.”)

☆Nors “išlieka” verčiamas į anglų kalba verčiamas kaip “to remain”, “išlieka” reikštų kažką panašaus į “išgyveno”, tad šiuo atveju reikėtų naudoti veiksmažodį “lieka”.

“išlieka””remains “を英訳すると「残る」となるが、”išlieka”は「生き残った」というような意味になるので、この場合は動詞の “remains “を使うべきである。

Prieš keletą metų pradėjau auginti rožės ne tik sode, bet ir antro aukšto balkone.

Dabar turiu 28 rožių vazonus sode ir 10 rožių vazonus vazonų balkone.
☆Jei yra naudojamas skaitvardis “dešimt”, vartojamas kilmininko linksnis. Tiksliai negalėčiau pasakyti kodėl.
数字の “10 “が使われる場合は、属格が使われる。正確な理由は言えない。
Mano rožės jau turi raudonus pumpurus.

  • žodis dažniausiai “išlikti” reiškia to survive. Pavyzdžiui: Išlieka tik stipriausi. (Only the strongest survive.) Bet kartais gali būti ir kitaip.
    Žodis “likti” turi daugiau panašių reikšmių: not to change (Jis liko ramus. He stayed calm.), to stay at the same place (Jis liko savo vietoje. He stayed at his place.), not to be consumed (Ar dar liko pieno? Is there any milk left?)Sometimes these words can be used interchangeably, though I am not able to explain the difference. Sorry 🙁
  • “survive “という単語は通常「生き残る」という意味だ。例えば:Only the strongest survive. (強い者だけが生き残る。) しかし、時には違う場合もある。
    stay “という単語にはもっと似たような意味がある:変化しない(He stayed calm.彼は落ち着いていた)、同じ場所にとどまる(He stayed at his place.彼は彼の場所にとどまった)、消費されない(Is there any milk left.ミルクは残っていますか?)これらの単語は同じ意味で使われることもありますが、その違いを説明することはできません。すみません 🙁

庭仕事

今日もバラの鉢の土を替えて、枝を剪定しました。まだ2鉢残っていますが、バラの土替えはもうほとんど終わりました。

数年前から、庭だけでなく、ベランダでもバラを育て始めました。今、庭には28鉢、ベランダには10鉢のバラがあります。わたしのバラたちは、もう赤い新芽を出しています。

Sakė

2014年2月22日 23:30

Žiemą man patinka šilta sakė, ypač “nuru-kan”.
(✕Žiemos sezoną man patinka šilta sakė, ypač “nuru-kan”.)
☆Nors “žiemos sezonas” nėra blogas žodžių junginys, paprastai sakoma tiesiog “vasarą/rudenį/žiemą/pavasarį”.
冬のシーズンという表現も悪くはないが、通常は「夏・秋・冬・春」というだけである。
“Nuru-kan” reiškia “šilta sakė” – apie 40 laipsnių Celsijaus/apie 40 laipsnių pagal Celsijų.
(✕”Nuru-kan” reiškia šilta sakė apie 40 laipsnių celsijus. (noriu pasakyti “warm sake about 40 degree celsius”))

☆Manau, kad antrasis variantas su Celsijaus laipsniais yra teisingesnis, bet nesu tuo tikra.

Ar žodžiai “Nuru-kan” reiškia “warm sake about 40 degree celsius”, ar tik “warm sake”?

Jei “warm sake about 40 degree celsius”, tai lietuviškai bus taip: “apie 40 laipsnių pagal Celsijų šiltumo (karštumo?) sakė”.

私は摂氏を使った2番目の選択肢の方が正しいと思うが、確信はない。

ぬる燗」は「摂氏40度くらいの温かい酒」という意味なのか、それとも単に「温かい酒」という意味なのか。

もし「摂氏40度くらいの温かい酒」なら、リトアニア語では「warm sake about 40 degrees Celsius」となる。

Kartą šildžiau sakę karštame vandenyje, todėl valgant vakarienę (vakarieniaujant) man reikėjo dažnai eiti į virtuvę.
(✕Seniai, šildžiau sakę karštame vandenyje (noriu pasakyti “Once, I heated sake in hot water”), todėl vakarienę man reikėjo eiti į virtuvę dažnai.)

☆”dažnai” parašiau kitoje vietoje, nes taip skamba natūraliau.
しばしば」と書いたのは、その方が自然に聞こえるからだ。
Šiemet mes nusipirkome automatinį sakių šildytuvą ir galiu iš lėto mėgautis vakariene.
(✕Šiemet mes nusipirkome automatinį sakių “warmer”(nežinau kaip pasakyti lietuviškai) ir galiu mėgautis iš lėto vakarienę.)
☆”mėgautis vakariene” – įnagininko linksnis, todėl nereikia “ę”.
“to enjoy dinner “は名詞なので、”ę “は必要ない。
Mums jis yra labai naudingas.

日本酒

冬の間、わたしは温かい日本酒、中でも「ぬる燗」が好きです。「ぬる燗」というのは、大体40度くらいの燗酒のことです。

以前は、湯煎でお酒を温めていたので、夕食の間、何度も台所に行かなくてはいけませんでした。今年は自動燗つけ器を買ったので、わたしはゆっくりと夕食を楽しむことが出来ます。わたしたちにとって、自動燗つけ器はとても役立っています。

Rožės

2014年2月19日 22:53

Šiandien keičiau žemę rožių vazonuose ir pjoviau rožių šakas.
(✕Šiandien keičiau rožių vazonų žemes ir pjoviau rožių šakas.)
☆Aš sakyčiau: “Šiandien keičiau žemę rožių vazonuose […]”. “Žemė” dažniau vartojamas kaip vienaskaitinis daiktavardis (neskaičiuojama: viena žemė, dvi žemės…).Pavyzdžiui,
“įvairios (vardininkas, daugiskaita) žemės (kilmininkas, vienaskaita) rūšys (vardininkas, daugiskaita)”
skamba natūraliau nei
“įvairių (kilmininkas, daugiskaita) žemių (kilmininkas, daugiskaita) rūšys (vardininkas, daugiskaita)”.Bet kai kur teko matyti ir daugiskaitą. Tad negaliu tiksliai pasakyti, ar tai klaida, bet aš rinkčiausi vienaskaitą.

私はこう言うだろう: 「今日はバラの鉢の土を入れ替えたよ。「土地」は単数名詞として使われることが多い(1つの土地、2つの土地…という数え方はしない)。
例えば
「さまざまな(名詞、複数)種類の土地(名詞、単数)”
よりも自然に聞こえる。
「様々な(名詞的、複数形)種類の(名詞的、複数形)土地」。

しかし、私は複数形を見たことがある。だから間違いかどうかは断言できないが、私なら単数にする。

Visą žiemą aš darau tai, nes po vienerių metų vazonų žemė praranda maisto medžiagas, todėl rožės nustoja augusios.
(✕Visą žiemą aš darau tai, nes po vienerių metų vazonų žemė praranda maisto medžiagas, todėl rožės nustoja augusios.)

☆Štai čia ir pati jau pavartojote vienaskaitą – “vazonų ŽEMĖ”. Manau, kad taip teisingiausia.

“visą žiemą aš darau tai” yra teisingas žodžių junginys, bet natūraliau skamba “visą žiemą [aš] tai darau”. (žodį “aš” netgi galima praleisti, bus aišku, apie ką kalbama, nes yra pavartotas veiksmažodis su pirmuoju asmeniu, tačiau nebūtina to daryti)

ここではすでに単数形の「鉢植えの土」を使っていますね。それが一番正しいと思います。

All winter long I do it」は正しい表現ですが、「All winter long [I] do it」の方がより自然に聞こえます。(一人称の動詞があるので、「私」という単語を省略することもできます。)

Keisti daugybės rožių vazonų žemę yra sunku, šiandien pabaigiau keisti žemę/ją/(galima ir nieko neįrašyti) 15 (penkiolikoje) rožių vazonų.
(✕Keisti daugybės rožių vazonų žemes yra sunku, šiandien pabaigiau keisti 15 rožių vazonus.)

☆Čia vėl mano tas pats komentaras apie “žemė” vienaskaitą/daugiskaitą… Dėl visa ko pataisiau. Toks variantas tikrai teisingas. Gal gerai ir su daugiskaita, bet nesu tikra.Dėl “žemę/ją/(nieko)”: jei šnekamojoje kalboje pasakytumėt “[…], šiandien pabaigiau keisti 15 rožių vazonus”, žmonės suprastų. Bet gramatiškai tai reiškia, kad keitėte ne žemę, o vazonus 🙂

“earth “の単数形/複数形について…。すべて訂正しました。これは間違いなく正しいバージョンだ。複数形でもいいのかもしれませんが、よくわかりません。

earth/it/(nothing)」については、口語で「[…]、今日はバラの鉢を15個取り替え終わったよ」と言えば、みんな理解してくれるだろう。しかし、文法的には、「土」ではなく「鉢」を取り替えたという意味になる)

Žiemą rožės atrodo lyg dygliuoti sausuoliai, bet aš jau įsivaizduoju rožių krūmus visus apsipylusius žiedais.

Iš tikrųjų rožių sezonas yra anksti vasarą, bet laukimo laikotarpis taip pat gana įdomus.
(✕Vis dėlto, iš tikrųjų rožių sezonas yra anksti vasarą, bet laukimo laikotarpis taip pat gana įdomus.)
☆”vis dėlto, iš tikrųjų […]” nėra klaida, pataisiau tik tam, kad sakinys gražiau skambėtų.
「しかし、実際には[…]」は間違いではなく、よりきれいに聞こえるように訂正しただけである。

今日はバラの鉢の土を替えて、枝を剪定しました。私は毎冬これをやりますが、それは、1年経つと、バラの土の栄養分が不足してしまって バラが良く育たなくなるからです。 たくさんのバラの鉢の土を新しくするのは大変な作業で、今日は15鉢のバラの土を替えました。

冬の間、バラは棘だらけの枯れ木のように見えますが、わたしはもう、満開の姿を想像しています。とはいえ、実際にはバラの季節は初夏なわけですが、待っているのも結構楽しいものです。

Mieguista diena

2014年2月18日 23:38

“Vakar buvau pavargusi ir mieguista, todėl maniau, kad šiąnakt gerai miegosiu, bet kažkodėl susapnavau keistą sapną ir pabudau per anksti, o paskui nebegalėjau miegoti”.
(✕Vakar aš jaučiuosi pavargusi ir mieguista, nes maniau, kad galėjau gerai miegoti, tačiau nežinau kodėl, sapnavau keistą sapną ir atsibudau anksti pabudau ir negalėjau užmigti.)

☆Aš sakyčiau “couldn’t fall asleep” – “nebegalėjau užmigti”, vietoje “couldn’t sleep” – “negalėjau miegoti”.

Pabandysiu paaiškinti, kuo skiriasi “negalėjau” ir “neBEgalėjau”:
“negalėjau” – I wasn’t able to do something
“neBEgalėti” – I was able to do something for the first time, but I couldn’t repeat it later

Kaip ir pasakojime: iš pradžių užmigti pavyko, o po sapno – nebe.

私なら “couldn’t sleep “ではなく “couldn’t fall asleep “と言うだろう。

could not」と「could not」の違いを説明しよう:
「何かができなかった
“couldn’t”・・・初めて何かをすることはできたが、後でそれを繰り返すことはできなかった。

ストーリーのように、最初は眠りにつくことができたが、夢の後は眠りにつけなかった。

☆užmigti – fall asleepmiegoti – sleep

Dėl to šiandien ir ryte, ir dieną, ir vakare man nuolat norėjosi miego.
(✕Dėl šio fakto (noriu pasakyti “because of this fact”), šiandien ir ryte, ir dieną, ir vakare man nuolat norėjosi miego.)
☆”dėl šio fakto” nėra klaidingas žodžių junginys, tačiau skamba labai formaliai. Šiuo atveju geriau būtų rašyti “dėl to” arba “todėl”, o žodžius “dėl šio fakto” palikti oficialiems susitikimams 🙂

「on this fact “は間違いではないが、とても堅苦しく聞こえる。この場合、”because of this “または “because of this “と書き、”because of this fact “はフォーマルな会議用に残しておいた方がいいだろう)

Kai paskambinau savo broliui, mano mažas sūnėnas atsiliepė telefonu.

/Kai paskambinau savo broliui, mano mažasis (arba “jaunesnis“, arba “jaunesnysis”, arba “jaunasis”) sūnėnas atsiliepė telefonu.
☆”Atsiliepti” – answer a phone
“Atrašyti” – answer a letter/SMS/
“Atsakyti” – answer to a question

Mano nuomone, “mažas” šiuo atveju reikštų jog jūsų sūnėnas yra mažas (neaukštas), bet tai tinka ne kiekvienoje situacijoje. Tikslesnis vertimas būtų kuri nors “jaunas” forma, kadangi šis žodis tiesiog nurodytų jog jūsų sūnėnas yra jaunesnis už jus, bet nebūtinai yra vaikas.

Paprastoji būdvardžio forma čia nelabai tinka. Reikėtų naudoti arba įvardžiuotinius būdvardžius, arba naudoti laipsninę formą. Tačiau, kurį iš jų reikėtų naudoti priklauso nuo to, ką tu šiuo žodžiu nori pasakyti.

mažasis (the little one) – pabrėžiama jog kalbama apie sūnėną kuris yra mažas
jaunesnis (younger) – pasakoma jog sūnėnas yra už jus jaunesnis
jaunesnysis (the younger one) – pabrėžiama jog kalbama apie sūnėną kuris yra už jus jaunesnis
jaunasis (the young) – bendrai pasakoma jog sūnėnas yra jaunas, bet jo amžius nėra su kuo nors lyginamas.

Palyginimui visus variantus išverčiau į anglų kalbą, kadangi nežinau kaip tokius skirtumus pavaizduoti japonų kalba.

私見では、この場合の “short “は、あなたの甥が”mažas”背が低い(背が高いのではない)という意味になるが、これはすべての状況において適切ではない。より正確な訳語は「若い」という形であろう。この単語は単に甥があなたより年下であることを示すだけで、必ずしも子供であるとは限らないからだ。

通常の形容詞の形はここではあまり適切ではありません。代名詞的な形容詞を使うか、段階的な形を使うべきです。しかし、どちらを使うべきかは言いたいことによります。

the little one – 小さい甥であることを強調する。
younger – 甥が自分より年下であることを言いたい場合。
the younger one – 自分より年下の甥であることを強調する。
the young – 一般的に甥は若いと言いますが、他の人と年齢を比較することはありません。

日本語ではこのような違いをどのように表現すればいいのかわからないので、比較のためにすべての選択肢を英訳した。

Jis sakė kažką panašaus į japonų kalbą, bet tai ką jis sakė man buvo labai sunku suprasti.
/Jis sakė kažką kas priminė japonų kalbą, bet tai ką jis sakė man buvo labai sunku suprasti arbaJo kalba buvo panaši į japonų kalbą, bet man buvo labai sunku ją suprasti.arbaJo kalba buvo panaši į japonų kalbą, bet man buvo labai sunku suprasti tai ką jis sakė.
(✕Jis kalbėjo kažką panašaus į japonų kalbą, bet man labai sunku suprasti.)

☆ [baikos] pataisymai yra geri, tik pateikiu keilis alternatyvus variantus:

1 – Vietoj veiksmažodžio「話します」 panaudotas veiksmažodis「言います」. Įterpiau “tai ką jis sakė” dėl aiškumo, nors šiap šis papildymas nėra būtinas ir tokiu atveju pakartojamas tas pats veiksmažodis, o tai nėra geras stilius.
2 – Tas pats kaip ir pirmam variante, bet pateikiau alternatyvą žodžiams “kažką panašaus”.
3 – baikos variantas, tik įterpiau žodelį “ją” kad sakinys būtų aiškesnis.
4- alternatyva 3-iam variantui.

Deja, bet nesugalvoju kaip galima būtų šį sakinį pasakyti mažiau nukrypstant nuo to varianto, kuris parašytas japonų kalba.

パッケージの修正は良いが、私はいくつかの代替案を提示するだけである:

1 – 動詞「話します」の代わりにveiksmažodis「言います」が使われている。また、この場合、同じ動詞が繰り返されることになり、スタイルとしては良くない。
2 – 最初の選択肢と同じだが、”something like “に代わるものを示した。
3 – 同じバリエーションだが、文章を明確にするために “her “を追加した。
4- オプション3の代替案。

残念ながら、この文章を日本語版から逸脱しないようにする方法は思いつかない。

/Jo kalba buvo panaši į japonų kalbą (galima nebekartoti žodžio “kalba”, tačiau tai – ne klaida), bet man buvo labai sunku suprasti.
Mūsų pakalbis buvo labai juokingas.

眠い日

昨日は疲れて眠かったので、よく眠れるだろうと思ったのですが、どういうわけか、おかしな夢を見て、そして早い時間に目が覚め、そのまま眠れませんでした。そんなわけで今日は、朝も昼も夜も、眠たかったです。

弟のところに電話したら、幼い甥が電話に出ました。彼は日本語らしきものを話していたのですが、何を言っているのか理解するのは困難でした。私達の会話は、とても可笑しいものでした。

Copyright © 2024 Language

Theme by Anders NorenUp ↑