月: 2014年3月

Plaukai

2014年3月26日 / / 0 Comments

2014年3月26日 23:59

Šiandien nuėjau į grožio saloną, nes mano plaukai buvo per ilgi.
(✕Šiandien ėjau į grožio saloną, nes savo plaukai buvo per ilgi.)
☆Lietuvių kalboje, aš sakyčiau taip:
“Šiandien nuėjau į grožio saloną, nes norėjau apsikirpti. (Nes mano plaukai užaugo ir yra per ilgi)”
リトアニア語ではわたしはこう言うだろう：
「今日、髪を切りたいから美容院に行きました。(髪が伸びすぎたので）」。
Kirpėja apkirpo mano plaukus apie 15 centimetrų.
(✕Kirpėja pjovė mano plaukus apie 15 centimetrus.)
☆Mes nesakome “pjauti plaukus”. Tai yra labai grubi klaida ir labai keistai skambantis darinys lietuviškai.
Mes sakome: apsikirpti, nusikirpti plaukus.
Kada mes sakome “pjauti”: Pjauti duoną, pjauti medį, pjauti metalą ir t.t. …
“pjauti plaukus” (髪を切る)とは言わない。これは非常に大きな間違いであり、リトアニア語では非常に奇妙に聞こえる表現です。
私たちは「apsikirpti, nusikirpti plaukus. 切る」と言う。
パンを切る、木を切る、金属を切るなど。…

Dabar mano plaukų ilgis yra maždaug 60 centimetrų.

Man patinka ilgi plaukai, tačiau kartais pasiilgstu trumpų plaukų.

(△Man patinka ilgi plaukai, tačiau kartais “I long for” (nežinau kaip pasakyti lietuviškai) trumpi plaukai.)

☆”I long for” = pasiilgstu

Kada nors, noriu pabandyti būti trumpais plaukais.
(✕Kada nors, noriu bandyti būti trumpi plaukai.)
☆Noriu pabandyti būti trumpais plaukais ARBA:
Noriu pabandyti būti trumpaplaukė
☆Su peiliais, dalgiais, pjūklais ir panašiai – pjauti (gali taip pat reikšti “pyktis”, “rietis”)Su žirklėmis – kirpti
Su skustuvais, skutikliais, barzdaskutėmis ir panašiai – skustiTikiuosi, jog mano paaiškinimas jums padės.

With knives, scythes, saws, etc. – 切る（「怒る」「怒り」の意味もある）
はさみで – 切る
カミソリ、シェーバー、髭剃りなどで – 剃る

私の説明がお役に立てば幸いです。

☆

>Kirpėja apkirpo mano plaukus apie 15 centimetrų.

Maniau, kad kai naudoti “apie”, reikia naudoti “galininką”.
Gal galėtumėte pasakyti, kodėl naudoti kilmininką šiame sakinyje?

>美容師は私の髪を15センチほど切った。

about」を使うときは対格を使わなければならないと思っていました。
この文で属格を使う理由を教えてください。

Labai geras ir šiaip sudėtingas klausimas.
Žodis “apie” yra visiškai tas pats kas ir japoniškas “ぐらい”.
Žodis “apie” sakyčiau, kad yra patikslinamasis, aiškinamasis žodis.

>Kodėl naudoti kilmininką šiame sakinyje?

Šiuo atveju to reikalauja žodis “apie”. Gaunasi kaip išplėstinis aiškinamasis darinys. Juk galima sakyti:
“Apsikirpau plaukus apie 15”.
Tačiau neaišku ko (Kilmininkas) apsikirpau “15”? Milimetrų, centimetrų, metrų?
Jeigu parašyti kaip “formulę”, tai būtų taip:

(Sakinys) + apie + (skaičius) + (Kilmininko linksnis)

Pvz.:
Vakar nuėjau + apie + 20 + kilometrų
Vakar kaimyno kieme mačiau + apie + 15 + kačių

Tačiau, deja yra ir išimčių kai reikia naudoti ir “Galininko” linksnį po žodžio “apie”. Kaip pavyzdžiui:

Užvakar taisiau kompiuterį ir užtrukau + apie + 3 + valandas
tačiau:
Užvakar taisiau kompiuterį ir užtrukau + apie + 10 + valandų

Taisyklės nežinau, bet sakyčiau, kad reiktų atkreipti dėmesį į skaičių, kurį mes naudojame po žodžio arba. Jei naujdojame: 1,2,3,4,5,6,7,8,9,21,22,23,24,25,26,27,28,29,31,32,33,34,35… Tada turėsime:
(sakinys) + (skaičius=1,2,3…) + apie + (Galininko linksnis)
Skaičiau knygą apie 3 valandas

Jeigu naudotume skaičius: 10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,30,40,50,60,70,80,90,100,110,111,112…
Tada turėsime:
(Sakinys) + apie + (skaičius) + (Kilmininko linksnis)
Nusikirpau plaukus + apie + 15 + centimetrų.

Kad neklaidint ir pasakyt paprasčiau tai sakyčiau, kad viskas priklauso nuo skaičiaus.
Jei skaičius baigiasi 1,2,3,4,5,6,7,8,9 ir nėra 11,12,13,14,15,16,17,18,19. Tada naudojam galininką. Jeigu baigiasi 0 arba yra 11,12,13… tada naudojam kilmininką.

Klausimas labai geras.
Aš asmeniškai anksčiau apie tai net nepagalvodavau.
Tikiuosi, kad pasidarė šiek tiek aiškiau.

Trumpai tariant, skaičiai nuo 10 iki 19 ir dešimties kartotiniai (20, 30, 40….) yra keisti – po jų einantis žodis rašomas kilmininko linksniu (jei neklystu, visais atvejais). Visi kiti naudoja galininką arba kitus linksnius (pagal situaciją). Pvz. Nuvažiavau 30 kilometrų, bet 31 kilometrą. Praėjo 20 minučių, bet 21 minutė (šiuo atveju, minutė yra veiksnys).

 

髪

髪が長すぎるので、今日は美容院に行ってきました。美容師さんは、15cm ほどわたしの髪を切りました。今わたしの髪の長さは、60cm くらいです。

わたしはロングヘアが好きですが、時々、ショートヘアに憧れます。いつか、ショートヘアに挑戦してみたいです。

Kelionė

2014年3月25日 / / 0 Comments

2014年3月25日 23:59

Nuo šio savaitgalio man reikia būti su savo dukterėčia savo gimtuosiuose namuose … per devynias dienas.

☆”Per” būtų naudojamas, jei sakytumėte, jog iki devintos dienos turite kažką padaryti. Pavyzdžiui, “per devynias dienas turiu išdalinti skelbimus” (galite išdalinti juos ir ankščiau nei devintąją dieną, bet jums davė devynias dienas tai padaryti).

“per “は、9日目までに何かをしなければならないと言った場合に使う。例えば、「9日以内に通知書を配布しなければならない」（9日前までに配布することは可能だが、9日間の猶予が与えられている）。

Tiesą sakant, dabar dėl to nerimauju.

/Tiesą sakant, dabar jaučiu nerimą dėl to.

Dabar jaučiu nerimą apie tai.

/Dabar jaučiu nerimą dėl to.

Pernai irgi aš buvau (arba:aš irgi buvau ) gimtuosiuose namuose su savo dukterėčia ir stebėjausi, kad ji buvo labai savanaudiška (noriu pasakyti “selfish”) mergaitė.

☆Niekada negirdėjau, jog kas nors sakytų “irgi aš” tokia tvarka. Dažniau sakoma “aš irgi”. Tačiau, šioje situacijoje, man rodos, jog “aš” yra nereikalingas. Man atrodo, jog jis tik padaro sakinį neaišku, nes tada kyla mintis, jog “irgi” vartojamas todėl, jog kažkas kitas taip pat darė tą patį.

Tiesą sakant, noriu ilsėtis savo ramiame name su savo katinais.

Linkiu, kad būtų ramią kelionė   ę.

☆kelionė (arba “… kelionė būtų rami.”). Arba: Tikiuosi, kad kelionė bus rami.

“Linkiu” labiau tiktų jei būtų linkima kitam žmogui. Nežinau ar galima sau taip linkėti, todėl pateikiau alternatyvų variantą. “Kelionė” šiuo atveju yra veiksnys, tad turi būti naudojamas vardininko linksnis. Natūraliau skamba jei žodžių tvarka yra “…kelionė būtų rami”

他の人への願いであれば、”I wish “の方が適切でしょう。自分のために願うことが可能かどうかは分からないので、代替案を示した。”Journey “はこの場合動詞なので、名詞格を使わなければならない。語順は”…the journey would be peaceful “の方が自然に聞こえる。

 

今週末から姪と実家に行かなければならない．9日後だ。今から不安でたまらない。
昨年も姪っ子の家に行ったが、姪っ子がとてもわがまま（と言いたい）な子で驚いた。

本当は、静かな家で猫たちと一緒に休みたい。平和な旅でありますように。

Vyšnių žiedai

2014年3月24日 / / 0 Comments

2014年3月24日 23:50

Kada lyja lietus, žiedadulkių alergija palengvėja, tačiau mėgstu saulėtas pavasario dienas.
/Kai lyja (Lietingą dieną), (mano) žiedadulkių alergija palengvėja, tačiau mėgstu saulėtas pavasario dienas.
☆”Kai lyja” yra dažniau vartojamas, nors “kada lyja” irgi tinka. Man atrodo, jog 雨の日 reikštų “lietingą dieną”. Neaišku kieno ta alergija. Reikėtų arba aiškiai nurodyti, arba pateikti kontekstą iš kurio tai būtų akivaizdu.
「雨の日」は「雨の降る日」という意味になるようだ。雨の日」は「雨の日」を意味すると思われる。誰のアレルギーなのかがはっきりしない。はっきりさせるか、それがわかるような文脈を示すべきである。

Šiandien buvo labai šilta ir graži diena, taigi mėgavausi važiuojant dviračiu vyšniomis apsodinta gatve.

/Šiandien buvo labai šilta ir graži diena, taigi mėgavausi važiavimu dviračiu vyšniomis apsodinta gatve.

☆Padalyvis vartojamas tik tai tuomet, kai tas veiksmas atliekamas kito veiksnio. Pvz., “Jai važiuojant, vyšnios dar tik pradėjo žydėti.” Tokiame sakinyje vieną veiksmą atlieka moteris, kitą veiksmą atlieka vyšnios; vyšnių žydėjimas yra pagrindinis sakinio dėmuo. Patartina vengti padalyvių ir pusdalyvių, nes su jais dažnai suklystama.

Jeigu sakytumėte “vyšniomis apsodina”, tada “gatvė” būtų galininko linksnyje. Šiuo atveju naudojamas įnagininkas.

分詞は、動作が他の主体によって行われる場合にのみ使われる。例えば、”The cherry trees were just beginning to blossom as she drove.”（彼女が運転しているとき、桜の木はちょうど咲き始めていた）。このような文では、一方の動作は女性によって行われ、もう一方の動作は桜によって行われる。分詞や半分詞はよく間違えられるので避けたほうがよい。

桜の木が植えられている」とすると、「通り」は語尾に入る。この場合、名詞格が使われる。

Žinoma,vyšnių žiedai dar nepradėjo žydėti, bet jau jie turi pumpurų.

Mėgstu pravažiuoti dviračiu pro žydinčias vyšnias, kai žiedlapiai krinta lyg lietus.

/Mėgstu pravažiuoti dviračiu po žydinčias vyšnias, kai žiedlapiai krinta lyg lietus.

(✕Mėgstu pravažiuoti dviračiu po žydinčiomis, kai žiedlapiai krinta lyg lietus.)
☆Galima sakyti “po laukus”, “po pievą” ir panašiai. “Pro” būtų labiau tinkamas variantas. Nors galima apsieiti ir be jo, pvz. “Mėgstu dviračiu pravažiuoti žydinčias vyšnias”.
in the fields “や “in the meadow “などと言うこともできる。”Pro “の方が適切でしょう。しかし、”Pro “はなくてもいい。「私は桜並木をサイクリングするのが好きです。
Jaučiuosi lyg sapne.

桜

雨の日は花粉症が軽くなりますが、でも、晴れた春の日が好きです。今日はとても暖かく良い天気だったので、自転車で桜並木のサイクリングを楽しみました。

もちろん、桜の花はまだ咲いてはいませんが、もうつぼみがついていました。わたしは、花びらが雨のように降り注ぐその下を、自転車で走るのが好きです。まるで夢の中にいるような気持ちになります。

Peršalimas

2014年3月23日 / / 0 Comments

2014年3月23日 00:00

Šiandien buvo labai šilta, graži diena.
Tačiau vakar buvo labai šalta, be to, lijo.
Manau, kad nenuostabu, jog daug žmonių suserga.
(✕Manau, kad nenuostabu, kad daug žmonių suserga.)
☆Tai nėra klaida, bet naudoti “kad” du kartus iš eilės yra prastas stilius. Reikėtų panaudoti žodžio “kad” sinonimą, pavyzdžiui, “jog”.
間違いではないが、”that “を2回続けて使うのはスタイルが悪い。that」の類義語として「that」などを使うべきである。
Man taip pat šiek tiek pradeda peršalimas.　darytis šalta
/Aš taip pat jaučiuosi šiek tiek peršalusi.
/Aš taip pat esu šiek tiek peršalusi.
/Aš taip pat šiek tiek peršalau.
☆Lietuvių kalboje nėra tokio posakio “catch a cold” kaip anglų kalboje. Mes tiesiog naudotume žodį “peršalimas” kaip veiksmažodį arba dalyvį. Pateikiau porą pavyzdžių kaip galima tai natūraliau pasakyti.
リトアニア語には英語のように「風邪をひく」という表現はありません。単に「風邪をひく」を動詞や分詞として使います。より自然な言い方の例をいくつか挙げました。
Reikia nusipirkti vaistažolių arbatos nuo peršalimo.
☆Gripas būtų “flu” arba “Influenza” (流行性感冒, インフルエンザ). 風邪 (a cold) būtų “peršalimas”.
インフルエンザは “flu “または “influenza”（流行性感冒、インフルエンザ）、風邪は “cold “となる。

風邪

今日は、とても暖かくて良い天気でした。でも昨日はすごく寒くて、おまけに雨でした。

たくさんの人たちが体調を崩しているのも無理はないと思います。私も少し、風邪気味です。風邪に効くハーブティを買わなければいけません。

Verba

2014年3月23日 / / 0 Comments

2014年3月23日 23:28

Paprastai nežiūriu televizoriaus. televizijo.

Tačiau šiandien laukiau žiūrėti televizijos programos apie Baltijos valstybes.

Mėgavausi žiūrėdama šią programą.

Per šią programą (arba sakyti “šioje programoje”.) pirmą kartą pamačiau verbas, kurios atrodė lyg mediniai ornamentai su džiovintomis gėlėmis.
/Šią programą pirmą kartą žiūrėjau apie verbas ir tai atrodė lyg medinis ornamentas su džiovintomis gėlėmis.
☆Taip aiškesnė mintis. Žiūrėti televizorių arba laidą, bet pamatyti verbas („žiūrėti į verbas” reikštų “to look at verbos”, o „pamatyti” – “to see”).
その方が考えが明確になる。テレビや番組を見るが、動詞を見る（”to look at the verbs “は「動詞を見る」、”to see “は「見る」という意味になる）。
Ar verba yra talismanas?
☆Verbos yra augalų šakelių ir gėlių kuriamos puokštės, kurios naudojamos per Verbų sekmadienį. Jos yra naudojamos kaip dekoracijos ir turi simbolinę reikšmę.
棕櫚(しゅろ)の花束とは、棕櫚(しゅろ)の日曜日に使われる植物の小枝や花でできた花束のこと。装飾として使われ、象徴的な意味を持つ。

☆

  • Ar lietuviai nusiperka verbas bažnyčiose?
  • Kiek žinau, verbų galima įsigyti per Verbų sekmadienį prie bažnyčių (prie jų per šventes būna susirinkę prekeiviai) arba per Kaziuko mugę. Šiais laikais, verbos yra tapusios dekoratyviniu elementu, tačiau ankščiau tikėta, jog jos atneša vaisingumą, sveikatą, padeda apsisaugoti nuo įvairių negandų (sausros, graužikų, perkūno ir kt.). Buvo ir įvairių su jomis susijusių papročių, bet nežinau kas daugumos jų šiais laikais dar laikosi.
  • リトアニア人は教会でverbaを買うのか？2014年3月25日 01:49
    私の知る限りでは、棕櫚の日曜日には教会で(休日には教会に売り子がいる)、またはカジウカスフェアでverbsを買うことができる。今では装飾的な要素となっているヴェルムだが、かつては豊穣や健康をもたらし、様々な災難（干ばつ、ネズミ、雷など）から身を守ると信じられていた。また、それにまつわるさまざまな風習もあったが、現在でも誰がそのほとんどを守っているのかは知らない。

テレビ番組

普段わたしは、テレビを見ません。でも今日は、バルト三国についての番組を見るのを楽しみにしていました。

わたしはその番組を楽しく見ました。番組の中で verba というものを初めて見たのですが、ドライフラワーで飾られた木のオブジェのように見えました。Verba というのは、お守りなのでしょうか？

Dirvinio vieversio daina

2014年3月20日 / / 0 Comments

2014年3月20日 23:57

Apygaidžiai, girdėjau pirmąjį dirvinio vieversio dainą.
Apygaidžiai, girdėjau pirmąją dirvinio vieversio dainą.
☆Iki šiol nebuvau girdėjusi žodžio “apygaidžiai”, todėl nesu tikra, kaip jį reikėtų vartoti: ar rašyti daugiskaitos vardininką (“apygaidžiai”), ar šiame kontekste tai turėtų būti laiko prieveiksmis “apygaidžiais” (kaip “paryčiais” – šis žodis taip pat reiškia ankstų rytą, tik vartojamas daug dažniau). Vietoje “apygaidžiai” dar galima sakyti ir “anksti ryte”, “auštant” ar mano jau minėtą “paryčiais”.
apygaidžiai “という単語を聞いたことがないので、どのように使うべきかわからない。複数形の名詞（”apygaidžiai”）にすべきなのか、それともこの文脈では時制の副詞 “apygaidžių”（”paryčiais “のように、早朝を意味するが、もっと頻繁に使われる）にすべきなのか。apygaidžiai “の代わりに、”early in the morning”、”at dawn”、または前述の “at dawn “と言うこともできる。

Dar šalta, bet jaučiu, kad pavasaris atėjo.

Japonų kalboje 「雲雀」reiškia “dirvinis vieversys”.

「雲」reiškia “debesis” ir (o) 「雀」reiškia “žvirblis”.
Kai girdžiu žodį「雲雀」, įsivaizduoju, kad paukštelis skrenda ir dainuoja debesyje.

☆> 「雲」reiškia “debesis” ir (o) 「雀」reiškia “žvirblis”.

Lietuviškai “dirva” (“dirva” – daiktavardis, iš kurio padarytas būdvardis “dirvinis”) reiškia “žemė”. Japoniškasis šio paukštelio pavadinimas gražesnis nei lietuviškas:)

> 雲」は「雲」、「雀」は「雀」を意味する。

リトアニア語の “dirva”（”dirva “は形容詞 “dirvinis “の語源となった名詞）は「大地」を意味する。この鳥の和名はリトアニア語よりも美しい:)

ひばりの歌

早朝、今年最初のひばりの歌を聴きました。まだ寒いですが、春が来たのだと感じます。

日本語で「雲雀」は “dirvinio vieversis” を意味します。「雲」は debesis を「雀」 は žvirblis という意味です。 私はこの単語を聞くと、雲の中を飛び、歌う小鳥をイメージします。

“Galle ir Japonisme”

2014年3月19日 / / 0 Comments

2014年3月19日 23:58

Vakar ėjau miegoti vėlai naktį, nes skaičiau fotoalbumą apie Galle ir Japonismę.Pagal originalą: Vakar ilgai naktinėjau, nes skaičiau fotoalbumą apie Galle ir Japonismę. (kadangi jūs sakėte 夜更かし)

☆Miegoti = to sleep (眠る), eiti miegoti = go to sleep (寝る). Šiame kontekste tiesiog “miegoti” nelabai tinka, nes jūs tiesiog pasakote jog vėlai naktį miegojote, bet nebūtinai vėlai užmigote.

Jeigu sakote “nes perskaičiau”, tai teigiate, jog knygos perskaitymas davė tokį rezultatą (pvz. aš žinojau, ką man reikėjo daryti, nes perskaičiau instrukcijas), o jeigu sakote “nes skaičiau”, tai turite omeny, jog pats skaitymas buvo priežastis (pvz. aš gerai išlaikiau egzaminą, nes perskaičiau savo konspektus). Šiuo atveju, manau, jog labiau tinka “nes skaičiau”.

Nežinau ar tai, ką jūs perskaitėte yra formaliai vadinamas fotoalbumu, bet, taip aš bent jau suprantu 写真集.

寝る＝眠る（眠る）、寝る＝寝る（寝る）。この文脈では、ただ「寝る」だけではしっくりこない。夜遅く寝たというだけで、必ずしも遅く寝たとは限らないからだ。

本を読んだから」という場合は、本を読んだことが結果を生んだ（例えば、説明書を読んだから何をしなければならないかわかった）ということであり、「本を読んだから」という場合は、本を読んだこと自体が原因だった（例えば、アウトラインを読んだから試験でうまくいった）ということです。この場合は、”because I read “の方が適切だと思います。

あなたが読んだものが正式に写真集と呼ばれるかどうかは知らないが、少なくとも私はそう理解している。

Kai kurie dirbiniai atrodė groteskiškai, bet gražiai.

/Kai kurie dirbiniai buvo grotestiški, bet gražūs.

(✕Kai kurie dirbiniai atrodė groteskiški, bet gražūs.)

☆Kadangi “grotesiški” ir “gražūs” neturi daiktavardžio ir šiuo atveju, kaip suprantu, jie turėtų apibūdinti “kaip atrodė”, tad naudojami prieveiksmiai. Būdvardžiai negali būti tiesiogiai susieti su veiksmažodžiais.

「グロテスク」と「美しい」には名詞がなく、私の理解ではこの場合は「どのように見えたか」を表現するものなので、副詞が使われる。形容詞は動詞に直接結びつけることはできない。

Žinoma, kaip ir tuo metu (arba “to meto”) japonai interpretavo Europą, tai nebuvo tikroji japoniškoji kultūra.
☆Interpretuojame = mes dabar interpretuojame. Kadangi jūs sakote “japonai”, o ne “mes”, tai reikia vartoti trečiojo asmens veiksmažodį.

Interpretavo “ką”, tad Europa turi būti galininko linksnyje.

Ar sakydama “japoniškoji kultūra” jūs norėjote pabrėžti, kad būtent japonų? Jei taip, tai viskas gerai, jei to nenorėjote per daug akcentuoti, užtenka pasakyti “japonų kultūra”.

Interpret = 私たちは今、通訳をしている。we」ではなく「the Japanese」と言っているので、三人称動詞を使う必要がある。

Interpreted「何を」ですから、Europeは過去分詞でなければなりません。

日本の文化」とおっしゃったのは、日本の文化であることを強調したかったのでしょうか？もしそうならそれでいいし、あまり強調したくなかったのなら、「日本文化」と言うだけで十分だ。

Tačiau jų išraiškos būdai man buvo labai įdomūs.
Man ši knyga buvo labai įdomi.

『ガレとジャポニズム』

昨晩は、ガレとジャポニズムについての写真集を見て、夜更かししてしまいました。

いくつかの作品はグロテスクでしたが、しかし美しかったです。もちろん、当時の日本人が解釈したヨーロッパが実際のヨーロッパとは異なっていたのと同じように、それは本当の日本の文化とは異なるものでした。けれど、それらの表現はとても興味深いものでした。私にはその本は、大変面白かったです。

Stiprus vėjas

2014年3月18日 / / 0 Comments

2014年3月18日 23:56

Šiomis dienomis pakilo stiprus vėjas.

Vakar visą naktį irgi pūtė stiprus vėjas ir barškino langines, todėl gerai neišsimiegojau.

Šiandien buvo geras oras.

Norėjau džiovinti skalbinius lauke, bet vėjas buvo per stiprus.
Aš neturėjau kito pasirinkimo kaip džiovinti skalbinius kambaryje.

強風

最近風が強いです。昨夜も一晩中風が吹いて、雨戸をガタガタ揺らしていたので、よく眠れませんでした。

今日は良い天気でした。外に洗濯物を干したかったのですが、風が強すぎました。仕方なく、洗濯物を部屋干ししました。

Plunksnakotis

2014年3月17日 / / 0 Comments

2014年3月17日 23:25

Man patinka plunksnakočiai ir rašymas plunksnakočiu man yra išties žavus dalykas.

Vaikystėje žavėjausi plunksnakočiais.

Kai mokiausi pradinės mokyklos ketvirtoje klasėje, už pinigus, gautus dovanų per Naujuosius metus, nusipirkau pirmąjį savo plunksnakotį.
(✕Kai mokiausi padinės mokyklos ketvirtoje klasėje, už pinigus, gautus dovanų per Naujus metus, nusipirkau pirmąjį savo plunksnakotį.)
☆Nauji metai = new year (tiesiog metai, kurie yra nauji); Naujieji metai = New Year (šventė). Dažniau būtų sakoma “nusipirkau savo pirmąjį plunksnakotį”, bet galima ir taip rašyti, kaip jūs rašėte. Priklauso nuo tai, ką jūs labiau akcentuojate.
New Year＝新年（ただ新しい年）、New Year＝新年（祝い）。初めて万年筆を買った」と言う方が一般的だが、あなたのように書くこともできる。どちらに重きを置くかは人それぞれだ。
Žinoma, jis buvo pigus (arba: tai buvo pigus plunksnakotis), bet tas plunksnakotis buvo mano brangenybė.
(✕Žinoma, tai buvo pigus, bet tas plunksnakotis buvo mano brangenybė.)
☆Jei sakote “tai”, tai turite pakartoti daiktavardį. Jei nenorite jo kartoti, tada naudojamas įvardis “jis”.

もし「それ」と言うなら、名詞を繰り返さなければならない。繰り返したくない場合は、代名詞の “it “を使う。

Iki šiol atsimenu tą peršviečiamą melsvą dalį, sidabrinį plieno galiuką ir ryškiai melsvą rašalo spalvą.

☆

  • Tik vienas klausimas, apie kokią dalį jūs kalbėjote sakydama “peršviečiamą melsvą dalį”? Gal turėjote omenyje plunksnakočio kotą?Taip pat, “galiukas” nėra klaida, bet manau, jog tinkamesnis žodis būtų “plunksna”. Dėl “plieno” aš abejoju. Manau, jog geriau būtų sakyti “plieninį galiuką” arba “plieninę plunksną”.
  • ひとつ質問なのですが、「半透明の青い部分」とおっしゃったのはどの部分のことですか？ペンの軸のことですか？また、「先端」は間違いではありませんが、より適切な言葉は「羽根」だと思います。スチール」については疑問があります。スティール・チップ」とか「スティール・ニブ」と言った方がいいと思います。

万年筆

わたしは万年筆が好きで、万年筆で書くこと自体が楽しいです。

子供の頃、万年筆はわたしの憧れでした。小学校４年生の時、お年玉で初めて万年筆を買いました。もちろんそれは安いものでしたが、わたしの宝物でした。

今でも、その水色の透きとおったボディや、銀色のスチール製のペン先、明るい水色のインクの色を覚えています。

“Islands in the stream”

2014年3月16日 / / 0 Comments

2014年3月16日 23:58

Šiandien perskaičiau Ernesto Hemingvėjaus romaną  “Islands in the stream”.
Man patinka šis romanas.
Manau, kad šis romanas yra apie vienišumą – apie vienišumą, būdingą žmogui kaip būtybei.
☆”būdingą žmogui kaip būtybei” yra išplėstinis dalyvinis pažyminys, tad jis išskiriamas iš abiejų pusių (šiuo atveju iš vienos, nes po jo yra taškas)
“人間という存在に内在する “は展開分詞なので、両側で区別される（この場合、フルストップが続くので片側で区別される）。
Tai yra nebaigtas romanas, kuris buvo paskelbtas (išleistas) po jo nusižudymo.
(✕Tai yra nebaigtas romanas, buvo paskelbtas po jo nusižudymo.)
☆Arba “romanas, paskelbtas po jo nusižudymo”. Man atrodo, jog žodis “išleistas” yra tinkamesnis žodis. Skelbiamos dažniausiai žinios, žinutės, pranešimai ir t.t. .
あるいは「自殺後に出版された小説」。私には『出版された』という言葉の方が適切だと思える。出版されるものは通常、ニュース、メッセージ、レポートなどである。.
Galbūt, Hemingvėjas buvo labai stiprus, o su tuo  bet taip pat labai trapus.
☆Sulietuvinta pavardė turėtų būti su “u”. Arba vardas turėtų būti parašytas originalo kalba. “O su tuo” šiame kontekste netinka. Galima sakyti “bet taip pat”, “tačiau taip pat”, “bet ir” ir t.t.
ハイフンで繋がれた姓には “u “を付ける。または、原語で表記する。「And with that」はこの文脈では適切ではありません。but also”、”but also”、”but and “などと言えばよい。
☆Man “išleistas” yra naujas žodis.
Ar tai reiškia “suicide”?Dalyvis “išleistas” (padarytas iš veiksmažodžio “išleisti”) šiame kontekste reikštų “published”. Veiksmažodis “išleisti” gali reikšti “let someone leave”, “to get or let your daughter marry” ir dar kelias reikšmes.

私にとって “釈放 “は新しい言葉だ。
自殺」という意味だろうか？

動詞 “to release “から作られた分詞 “leased “は、この文脈では「公表された」という意味になる。動詞の “let out “は「誰かを去らせる」、「娘を結婚させる、させる」などいくつかの意味がある。

“Islands in the stream”

今日、アーネスト・ヘミングウェイの”Islands in the stream”を読み返しました。わたしはこの小説が好きです、これは孤独についての小説だと思います―人という存在が根源的に持っている孤独についての。

これは未完の小説で、彼が自殺した後で出版されました。たぶんヘミングウェイは、とても強い人であると同時に、とてももろい人でもあったのでしょう。

Copyright © 2024 Language

Theme by Anders Noren — Up ↑