2013年8月20日 23:05
Džiaugiuosi jei galiu jums pagelbėti besimokant lietuvių kalbos 🙂
リトアニア語の勉強のお役に立てればうれしいです。）
Tiesą sakant ganėtinai sunku paaiškinti šią gramatinę konstrukciją, bet pasistengsiu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad:
I. Egzistuoja skirtumas tarp vienaskaitos ir daugiskaitos.
II. Svarbu ir tai ar daiktų apie kuriuos kalbate skaičius įvardytas ar ne. Ar juos galima suskaičiuoti ar ne.
実はこの文法構文を説明するのはとても難しいのですが、ベストを尽くします。重要なことは
I. 単数と複数の違い。
II. 複数形と単数形には違いがある。数えられるか数えられないか
I. Skirtumas tarp daugiskaitos ir vienaskaitos (Kalbant apie daiktus kurių skaičius nežinomas)
I. 複数形と単数形には違いがある（数がわからないものの場合）
1) Vienaskaita. Jei norėtumėte pasakyti “kambaryje buvo uodas”, reikėtų vartoti vardininko linksnį.
単数形。部屋に蚊がいた」と言いたいなら、名詞格を使う。
Buvo kas? –> Uodas. 何がいた？–> 蚊です。
2) Daugiskaita. Šiuo atveju yra kitaip. Jei norėtumėte pasakyti “kambaryje buvo (daug) uodų” reikia vartoti kilmininko linksnį.
複数形。この場合は違う。部屋に（たくさんの）蚊がいた」と言いたい場合は主格を使います。
Buvo ko? –> (Daug) uodų. 何がいましたか？–> 蚊がたくさん）いた
Kodėl linksnių vartojimas vienaskaitos ir daugiskaitos atvejais skiriasi sunku suprasti ir daugeliui lietuvių. Mane mokykloje mokė, kad jei sakytumėme “kambaryje buvo uodai”, toks sakinys reikštų, kad kambaryje susirinko visi pasaulio uodai. Jis būtų nelogiškas. Kambaryje buvo tik kažkokia dalis viso pasaulio uodų. Todėl remiantis logika reikia vartoti kilmininko linksnį.
なぜ単数代名詞と複数代名詞の使い方が違うのか、多くのリトアニア人にとっても理解するのは難しい。私は学校で「部屋に蚊がいた」と言えば、世界中の蚊が部屋にいたことになると教わった。それは非論理的だ。部屋には世界の蚊の一部しかいなかったのだ。したがって、論理的には属格を使う必要がある。
Mano paaiškinimas yra gana painus ir suprasti kodėl daugiskaitoje reikalingas kilmininko linksnis yra sudėtinga.
Todėl siūlau tai išmokti kaip taisyklę – kai kalbate apie daiktus kurių yra daug, bet jų tikslaus skaičiaus nežinote, daugiskaitoje reikia vartoti kilmininko linksnį.
私の説明はかなり複雑で、なぜ複数形が複数形の複数形を必要とするのかを理解するのは難しい。
したがって、私はこれをルールとして学ぶことを提案する：たくさんある物事について話しているが、その正確な数がわからない場合、複数形の属格を使うべきである。
Pavyzdžiui:
1) Vienaskaita:
“Buvo kas? ” – Kieme buvo šuo. / Ant stalo buvo padėtas apelsinas.
例えば
1) 単数形：
単数形： “There was what? 「庭に犬がいた。/ テーブルの上にオレンジがあった。
bet..
2)Daugiskaita:
“Buvo ko?” – Kieme buvo šunų. /Ant stalo buvo padėta apelsinų.
でも…
2)複数形：
“何がありましたか？” – 庭に犬がいた。/テーブルの上にオレンジがあった。
TAČIAU:
II. Kai žinote tikslų daiktų skaičių linksnių vartojimo daugiskaitoje taisyklės skiriasi.
BUT：
II. 対象物の正確な数がわかっている場合、複数動詞の使い方のルールは異なります。
1) Skaičiuojant daiktus nuo 1 iki 9, nuo 21 iki 29, 31-39, 41-49, 51-59, 121-129 ir taip toliau vartojamas daugiskaitos vardininko linksnis:
1から9まで、21から29まで、31から39まで、41から49まで、51から59まで、121から129まで…と数えるときには、複数主格を使う：
“Buvo kas?” –>
Kambaryje buvo 22 uodai.
Krepšyje buvo 5 apelsinai.
Susirinkime dalyvavo 65 žmonės.
“何でしたか？” –>
部屋に蚊が22匹いた。
袋の中には5個のオレンジが入っていた。
会議には65人いた。
2) Skaičiuojant daiktus dešimtimis (10, 20, 30, 100, 400, 1000…) ir nuo 11 iki 19, 111-119, 211-219, 1011-1019…) vartojamas kilmininko linksnis:
対象を10（10、20、30、100、400、1000…）、11から19、111から119、211から219、1011から1019…）で数える：
“Buvo ko?” –>
Kambaryje buvo 15 uodų.
Konferencijoje dalyvavo 100 žmonių.
Knygoje buvo 216 lapų.
“何がありましたか？” –>
部屋には15匹の蚊がいた。
会議には100人が参加した。
その本は216ページあった。
APIBENDRINANT:
Kambaryje buvo kas? –> Kambaryje buvo (vienas) uodas.
Kambaryje buvo ko? –> Kambaryje buvo (daug) uodų. (Uodų skaičiaus neįvardijame).
定義
部屋には何がいましたか？–> 部屋には（1匹の）蚊がいました。
部屋には何がいましたか？–> 蚊がたくさんいました。
…bet, kai tiksliai pasakome skaičių:
Kambaryje buvo kas? –> Kambaryje buvo 3 uodai.
Kambaryje buvo ko? –> Kambaryje buvo 15 uodų.
…しかし、正確な数を言うと
部屋には何がいましたか？–> 部屋には3匹の蚊がいました。
部屋には何がいましたか？–> 部屋には15匹の蚊がいました。
PAPILDOMA PASTABA:
Kai kalbame apie dalykus kurių suskaičiuoti negalima (pavyzdžiui pienas, vanduo, oras) ir vienaskaitoje vartojame kilmininko linksnį. Negalime sakyte vienas pienas, du pienai, trys pienai ir panašiai. Tai yra nelogiška, tad lietuviai taip nesako.
Todėl kai kalbame apie pieną ir vienaskaitoje vartojame kilmininko linksnį.:
“Buvo ko?” –>
Šaldytuve buvo pieno.
Ant stalo buvo vyno.
追記
数えられないもの（例：牛乳、水、空気）について話すときは単数形を使う。ミルクが1つ、ミルクが2つ、ミルクが3つなどとは言えません。これは非論理的なので、リトアニア人は言わない。
したがって、ミルクについて話すときは、単数形属格を使用します。
“何がありましたか？” –>
冷蔵庫に牛乳がありました。
テーブルにワインがありました。
2013年8月20日 23:05