月: 2013年8月

Klausymas

2013年8月30日 09:23

http://www.goethe-verlag.com/book2/JA/JALT/JALT020.HTM

Šio puslapio pavadinimas yra “Namų ruoša”.
Bet kai spragteliu “sound button” (nežinau, kaip pasakyti tai lietuviškai) , girdžiu/man atrodo, kad sako “tvarkymasis namuose”.

Ar aš teisus?
(△Ar tai teisybė?)
文法的には「Ar tai teisybė?」は大丈夫ですが、リトアニア人はその場合は「Ar aš teisus?」という気がします。

♡Garso įrašas tikrai sako ‘tvarkymasis namuose’, tai tikriausiai yra tinklapio klaida. O dėl sound button, nežinau ar jis turi literatūrinį lietuvišką pavadinimą, bet manau, kad jį būtų galima vadinti garso (ar klausymosi šiuo atveju) mygtuku.

音声は本当に『tvarkymasis namuose ハウスキーピング』と言っている。 “Namų ruoša”と表示されているが、これはウェブサイトのエラーだろう。サウンドボタンについては、文学的なリトアニア語の名前があるかどうかは知らないが、サウンド(この場合はリスニング)ボタンと呼べるのではないだろうか。

☆(サウンドボタンには)決まっているリトアニア語はないと気がしますが、「įgarsinimo mygtukas」、「klausymo mygtukas」と言ったら皆がわかると思います。

 

「聞き取り」

このページのタイトルは、”Namų ruoša” です。
でも “sound button” (リトアニア語でなんというのかわかりません)をクリックすると、 “tvarkymasis namuose” と言っているように聴こえます。

合っているでしょうか?

 

Antikvarinė parduotuvė

2013年8月30日 22:07

Važiavau į artį esančią antikvarinę parduotuvę.
/Važiavau į netoliese esančią antikvariato parduotuvę.

Pirmą kartą apsilankiau šioje parduotuvėje.

Šnekučiuodamosi apie antikvarą/antikvariatą antikvarines, aš ir parduotuvės savininkė gėrėme rožių arbatą.
☆Antikvarines – būdvardis, prie jo reiktų daiktavardžio, tarkim antikvarines knygas ir pan.
アンティークは形容詞であり、”antikvarines knygas 古書”などのように名詞を伴うべきである。

Pagaliau nusipirkau vieną anglų sidabrinį arbatinį šaukštelį, kuris buvo pagamintas 1936 metais.

Vakar perskaičiau receptų knygą apie “galette” ir “crape” (nežinau kaip pasakyti lietuviškai.)

☆Galette- prancūziškas pyragas. Crepe verčiasi kaip prancūziški blyneliai, bet nesu tuo tikra.
ガレットは”prancūziškas pyragas フランスのケーキ”。クレープは”prancūziški blyneliai フランスのクレープ”のようだが、よくわからない。

Visi patiekalai atrodė labai skanūs.

Aš jau vakarieniavau, bet skaitydama šią knygą, jaučiausi alkana.

「アンティークショップ」

近くのアンティークショップに行きました。そのお店に行くのは初めてでした。アンティークについておしゃべりしながら、女性の店主とローズティを飲みました。最終的に、1936年に作られた、イギリス製の銀のティースプーンを1本買いました。

夜、ガレットとクレープについて書かれた料理の本を読みました。どの料理も、とてもおいしそうに見えました。もう夕食を食べ終えていたのに、この本を読んでいると、お腹が空いてしまいました。

Vakar

2013年8月28日 23:23
Vakar šiaip ar taip negalėjau susitikti su savo atmintį praradusiu draugu, nes jis nenorėjo susitikti su “nežinomu” draugu.

Manau, kad jam galvoje viskas susimaišė apie savo prarastą prarado atmintį(noriu rašyti “he is completely confused about his lost memory. “).

Pastaruoju metu rytais ir vakarais būna vėsu, todėl gerai išsimiegu, bet kaip visada dieną yra drėgna ir karšta . Aš laukiu kada ateis ruduo.

「昨日」

昨日は結局、記憶喪失の友人には逢えませんでした。彼が「見知らぬ」友達に逢うことを望まなかったのです。彼は、失われた記憶について混乱しているのだと思います。

このところ、朝晩涼しくて、とてもよく眠れますが、日中は相変わらず暑いです。秋が来るのが待ち遠しいです。

Rytoj

2013年8月26日 23:45
Aš labai užsiėmusi/labai užimta šią karštą vasarą.
Rytoj susitiksiu su savo atmintį praradusiu atminties praradimo senu draugu ir jo žmona.
Esu laiminga susitikti galėdama susitikti/susitiksianti draugus, bet tiesą sakant, aš jaučiu nerimą/nerimauju ir viltį.
Ar jis dabar yra visiškai kitoks žmogus?
Noriu, kad jo atsiminimai liktų jo lieka jame širdyje – nors tai tik šiek tiek/nors tai tiek nedaug. (noriu parasyti “even though it’s only a little”).

「明日」

この夏、わたしはとても忙しくしています。明日は、記憶喪失の年上の友人と、その奥さんに逢う予定です。友達に逢うのはうれしいことですが、正直に言うと、期待と不安を感じています。彼は完全に別人になってしまったのでしょうか?思い出が少しでも彼の心の中に残っていてほしいです ― たとえそれが、ほんのすこしであっても。

Sapnas

2013年8月24日 23:39
Nuo vaikystės dažnai sapnuoju tą pačią vietą.
Iš tikrųjų, niekada nebuvau toje vietoje.
Ta vieta labai didelė, ir ten yra uostas, jūra, kalnai ir oro uostas.
O aš ją pažįstų taip gerai, kad galėčiau nupiešti jos žemėlapį.
Kai aš esu tame toje sapno mieste, aš jaučiuosi vieniša vienišą, bet tuo pat metu jaučiu didelę nostalgiją.
☆”mieste” vyriška giminė. “Toje vietoje”, “Tame mieste”
☆-ą is a case ending of sing., Acc.; if you’re a female, the case ending in this context is -a, and if you’re a male — -as

「夢」

わたしは子供の頃から、同じ場所を夢に見ます。

現実では、その場所に行ったことはありません。
そこはとても広くて、港や海、山や空港があります。
わたしはその場所を、地図が描けるくらいくわしく知っています。
その場所にいるとき、わたしはさびしさを感じますが、同時にとても懐かしい気持ちになります。

Vėsus rytas

2013年8月22日 23:32

Šįryt buvo gana vėsu lyg oazė dykumoje.
Buvau nustebusi, kad karšta arbata buvo labai skani.

Geidžiau, kad toks oras užsilaikytų ilgiau, bet po to, kaip paprastai buvo karšta//temperatūra pakilo/ oras įkaito.
☆’buvo karšta’ – teisingai, bet natūraliau skambėtų ‘temperatūra pakilo’.
「暑かった」は正しいが、「気温が上昇した」の方がより自然に聞こえるだろう。

Šiandien negaliu įkelti savo mano fotografijos į Lang-8.

Nežinau kodėl.

「涼しい朝」

今朝は、心地良い涼しさで、砂漠の中のオアシスのようでした。びっくりしたことに、熱いお茶がおいしく感じられました。こんな天気が続くといいと思ったのですが、その後、いつものように暑くなってしまいました。

今日は、なぜかLang-8 に写真がアップロード出来ません。なぜだかわかりません。

属格について(by La Colneilleさん)

2013年8月20日 23:05

Džiaugiuosi jei galiu jums pagelbėti besimokant lietuvių kalbos 🙂

リトアニア語の勉強のお役に立てればうれしいです。)

Tiesą sakant ganėtinai sunku paaiškinti šią gramatinę konstrukciją, bet pasistengsiu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad:
I. Egzistuoja skirtumas tarp vienaskaitos ir daugiskaitos.
II. Svarbu ir tai ar daiktų apie kuriuos kalbate skaičius įvardytas ar ne. Ar juos galima suskaičiuoti ar ne.

実はこの文法構文を説明するのはとても難しいのですが、ベストを尽くします。重要なことは
I. 単数と複数の違い。
II. 複数形と単数形には違いがある。数えられるか数えられないか

I. Skirtumas tarp daugiskaitos ir vienaskaitos (Kalbant apie daiktus kurių skaičius nežinomas)

I. 複数形と単数形には違いがある(数がわからないものの場合)

1) Vienaskaita. Jei norėtumėte pasakyti “kambaryje buvo uodas”, reikėtų vartoti vardininko linksnį.

単数形。部屋に蚊がいた」と言いたいなら、名詞格を使う。

Buvo kas? –> Uodas.   何がいた?–> 蚊です。

2) Daugiskaita. Šiuo atveju yra kitaip. Jei norėtumėte pasakyti “kambaryje buvo (daug) uodų” reikia vartoti kilmininko linksnį.

複数形。この場合は違う。部屋に(たくさんの)蚊がいた」と言いたい場合は主格を使います。

Buvo ko? –> (Daug) uodų.  何がいましたか?–> 蚊がたくさん)いた

Kodėl linksnių vartojimas vienaskaitos ir daugiskaitos atvejais skiriasi sunku suprasti ir daugeliui lietuvių. Mane mokykloje mokė, kad jei sakytumėme “kambaryje buvo uodai”, toks sakinys reikštų, kad kambaryje susirinko visi pasaulio uodai. Jis būtų nelogiškas. Kambaryje buvo tik kažkokia dalis viso pasaulio uodų. Todėl remiantis logika reikia vartoti kilmininko linksnį.

なぜ単数代名詞と複数代名詞の使い方が違うのか、多くのリトアニア人にとっても理解するのは難しい。私は学校で「部屋に蚊がいた」と言えば、世界中の蚊が部屋にいたことになると教わった。それは非論理的だ。部屋には世界の蚊の一部しかいなかったのだ。したがって、論理的には属格を使う必要がある。

Mano paaiškinimas yra gana painus ir suprasti kodėl daugiskaitoje reikalingas kilmininko linksnis yra sudėtinga.
Todėl siūlau tai išmokti kaip taisyklę – kai kalbate apie daiktus kurių yra daug, bet jų tikslaus skaičiaus nežinote, daugiskaitoje reikia vartoti kilmininko linksnį.

私の説明はかなり複雑で、なぜ複数形が複数形の複数形を必要とするのかを理解するのは難しい。
したがって、私はこれをルールとして学ぶことを提案する:たくさんある物事について話しているが、その正確な数がわからない場合、複数形の属格を使うべきである。

Pavyzdžiui:
1) Vienaskaita:
“Buvo kas? ” – Kieme buvo šuo. / Ant stalo buvo padėtas apelsinas.

例えば
1) 単数形:
単数形: “There was what? 「庭に犬がいた。/ テーブルの上にオレンジがあった。

bet..
2)Daugiskaita:
“Buvo ko?” – Kieme buvo šunų. /Ant stalo buvo padėta apelsinų.

でも…
2)複数形:
“何がありましたか?” – 庭に犬がいた。/テーブルの上にオレンジがあった。

TAČIAU:
II. Kai žinote tikslų daiktų skaičių linksnių vartojimo daugiskaitoje taisyklės skiriasi.

BUT:
II. 対象物の正確な数がわかっている場合、複数動詞の使い方のルールは異なります。

1) Skaičiuojant daiktus nuo 1 iki 9, nuo 21 iki 29, 31-39, 41-49, 51-59, 121-129 ir taip toliau vartojamas daugiskaitos vardininko linksnis:

1から9まで、21から29まで、31から39まで、41から49まで、51から59まで、121から129まで…と数えるときには、複数主格を使う:

“Buvo kas?” –>
Kambaryje buvo 22 uodai.
Krepšyje buvo 5 apelsinai.
Susirinkime dalyvavo 65 žmonės.

“何でしたか?” –>
部屋に蚊が22匹いた。
袋の中には5個のオレンジが入っていた。
会議には65人いた。

2) Skaičiuojant daiktus dešimtimis (10, 20, 30, 100, 400, 1000…) ir nuo 11 iki 19, 111-119, 211-219, 1011-1019…) vartojamas kilmininko linksnis:

対象を10(10、20、30、100、400、1000…)、11から19、111から119、211から219、1011から1019…)で数える:

“Buvo ko?” –>
Kambaryje buvo 15 uodų.
Konferencijoje dalyvavo 100 žmonių.
Knygoje buvo 216 lapų.

“何がありましたか?” –>
部屋には15匹の蚊がいた。
会議には100人が参加した。
その本は216ページあった。

APIBENDRINANT:
Kambaryje buvo kas? –> Kambaryje buvo (vienas) uodas.
Kambaryje buvo ko? –> Kambaryje buvo (daug) uodų. (Uodų skaičiaus neįvardijame).

定義
部屋には何がいましたか?–> 部屋には(1匹の)蚊がいました。
部屋には何がいましたか?–> 蚊がたくさんいました。

…bet, kai tiksliai pasakome skaičių:
Kambaryje buvo kas? –> Kambaryje buvo 3 uodai.
Kambaryje buvo ko? –> Kambaryje buvo 15 uodų.

…しかし、正確な数を言うと
部屋には何がいましたか?–> 部屋には3匹の蚊がいました。
部屋には何がいましたか?–> 部屋には15匹の蚊がいました。

PAPILDOMA PASTABA:
Kai kalbame apie dalykus kurių suskaičiuoti negalima (pavyzdžiui pienas, vanduo, oras) ir vienaskaitoje vartojame kilmininko linksnį. Negalime sakyte vienas pienas, du pienai, trys pienai ir panašiai. Tai yra nelogiška, tad lietuviai taip nesako.
Todėl kai kalbame apie pieną ir vienaskaitoje vartojame kilmininko linksnį.:
“Buvo ko?” –>
Šaldytuve buvo pieno.
Ant stalo buvo vyno.

追記
数えられないもの(例:牛乳、水、空気)について話すときは単数形を使う。ミルクが1つ、ミルクが2つ、ミルクが3つなどとは言えません。これは非論理的なので、リトアニア人は言わない。
したがって、ミルクについて話すときは、単数形属格を使用します。
“何がありましたか?” –>
冷蔵庫に牛乳がありました。
テーブルにワインがありました。

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

“Kayaributa”

2013年8月20日 23:05

Po pietų uždegiau/užsidegiau sudeginau uodų ritę, (noriu pasakyti “Mosquito coil” http://en.wikipedia.org/wiki/Mosquito_coil), nes kambaryje buvo uodų.
☆Tiesą sakant net nežinau kaip šis daiktas vadinamas lietuviškai. Siūlyčiau sakyti: “sudeginau smilkalų ritę, skirtą atbaidyti uodams”.
実は、リトアニア語でこれが何と呼ばれているのかさえ知らないんだ。私ならこう言うだろう: 「蚊よけのお香を焚いたんだ」。

☆Gal reikėtų sakyti “uždegiau/užsidegiau”, nes “sudeginau” skamba tarsi visas degimas vyko labai gretai

“燃えた “という表現は、まるで燃焼があっという間に起こったかのように聞こえるので、”点火した “と表現すべきかもしれない。

“”uždegti” ir “sudegti””

“uždegti” ir “sudeginti” yra tranzityviniai veiksmažodžiai (transitive verb), pvz. “uždegiau/sudeginau žvakę”. “sudegti” yra netranzityvinis veiksmažodis, pvz. “žvakė sudegė”.
“uždegiau žvakę” reiškia, kad žvakė pradėjo degti ir degimas vyksta ar vyko toliau (bet galbūt kas nors ją vėliau užgesino, dar nebaigus degti).
“sudeginau žvakę” reiškia, kad žvakė yra visiškai sudeginta ir iš jos nieko nebeliko. Jūsų atveju reiktų sakyti “Užsidegiau smilkalų ritę ir pradėjau skaityti knygą. Kai ritė visiškai sudegė, uodai grįžo.”

“light “と “burn “は他動詞である。「ろうそくに火をつけた/燃やした」。”burn “は非他動詞である。”burnt the candle “は他動詞である。
“I lit the candle “は、ろうそくが燃え始め、燃え続けている、あるいは燃え尽きたことを意味する(ただし、燃え尽きる前に誰かが後で消したのかもしれない)。
“ろうそくを燃やした “とは、ろうそくが完全に燃えて何も残っていないことを意味します。あなたの場合、「線香に火をつけて本を読み始めた。線香が完全に燃え尽きると、蚊が戻ってきた。

 

Ši linksma kiaulės statulėlė yra tradicinis japonų įrankis, kuriame talpinama uodams atbaidyti skirta smilkalų ritė.

Ji vadinama”Kayaributa”.
Tai reiškia “kiaulė, kuri nuveja uodus”.
Elektrinis uodus atbaidantis smilkytuvas yra naudingas, bet man labiau patinka šis senovinis įrankis.
(✕Elektros uodų naikinimo smilkytuvas (noriu pasakyti “electric mosquito-killing incense burner”) yra naudingas, bet man patinka šis klasikinis įrankis.)
☆Gali sakyti ir klasikinis, bet man pasirodė, kad budvardis “senovinis” yra artimesnis tavo pavartotam japoniškam budvardžiui 古めかしい.
“klasikinis クラシカル”という言い方もできるが、私は “”senovinis 古代 “という形容詞の方が、あなたが使った日本語の古めかしいという形容詞に近いと思った。 
Vakare perskaičiau amerikiečių rašytojos Laura Childs romaną “Scones & Bones” išleistą japoniškai.
Manau, kad šios “arbatos parduotuvės detektyvų” serijos negalima pavadinti tikru detektyvu.
Ši yra oportunistinė (noriu pasakyti “timeserving, opportunism”) .
Pagrindinė herojė nėra nei policininkė, nei detektyvė. Ji yra arbatos parduotuvės savininkė.
☆(Vietoj “pagrindinė herojė” dar gali sakyti “pagrindinė veikėja”)
(“pagrindinė herojė 主人公 “の代わりに “pagrindinė veikėja 主役 “と言うこともできる)。
Bet šalia jos vis įvyksta žmogžudystės.
☆Gali sakyti ir “aplink ją”, bet man pasirodė, kad šiame sakinyje natūraliau skambėtų “šalia jos”
“aplink ją (around her) “と言うこともできるが、この文章では “šalia jos (near her) “の方が自然だと思った。
Ji visada galiausiai atsiduria pavojuje ir vos vos išsigelbėja.
Šis romanas turi keletą trūkumų, bet aš niekaip negaliu liautis skaičiusi šią seriją, nes šiuose romanuose yra aprašoma daug skanių patiekalų.
♡Buvo klaidelių, daugiausiai dėl daugiskaitos vartojimo ir giminių derinimo (pavyzdžiui – “šis romanas”, “šios serijos”). Tačiau tu sugebi sudaryti ir vartoti suprantamus, gramatiškai sudėtingus sakinius. Sėkmės ir toliau mokantis lietuvių kalbos! (LaCorneille)その蚊遣り豚という道具について今まで何も聞いたことがありませんでした。Tesさんのブログが私にも役に立っています。^^リトアニア語、がんばってください!

「蚊遣り豚」

部屋に蚊がいたので、午後、蚊取り線香をつけました。

このおかしな豚の像は、蚊取り線香のための、伝統的な日本の道具です。これは「蚊遣り豚」と呼ばれていて、その名前は「蚊を追い払う豚」という意味です。電気蚊取り器は便利ですが、わたしはこの古めかしい道具が好きです。

夜、アメリカ人の小説家、ローラ・チャイルズの小説 “Scones & Bones” の日本語版を読みました。この「ティーショップの探偵」シリーズは、本格的推理小説とは言えないと思います。ご都合主義的なのです。ヒロインは、警官でも探偵でもなく、ティーショップのオーナーですが、いつも身近で殺人事件が起こります。そしていつも、最後は危険に陥り、その後、危機一髪で助かります。この小説には欠点も多いのですが、でもこのシリーズを読むのを止めることは出来ません。小説の中に、おいしそうな食べ物が沢山出てくるものですから。

Amnezija

2013年8月18日 15:50

Rugpjūčio mėnesio pabaigoje, susitiksiu su savo senu draugu ir jo žmona.
☆čia kablelio nereikia. Lietuvių kalboje po laiko ar vietos aplinkybių kablelis nededamas.
リトアニア語では、時間や場所の状況の後にコンマは必要ありません。

Su jais susitiksiu pirmą kartą per keletą (po keletos) metų.

Pernai, kai jis buvo 41 arba 42 metų, jis patyrė galvos smegenų infarktą  jis turėjo galvos smegenų infarktą ir sugriuvo.

/Pernai, kai jis buvo 41 arba 42 metų, jis patyrė infarktą. Jam buvo pažeistos smegenys.

☆Skaičius galima būtų užrašyti žodžiais. 41 – keturiasdešimt vienerių, 42 – keturiasdešimt dviejų. Taip būtų žymiai aiškiau.
“Sugriuvo” taikoma negyviems daigtams. Žmogus gali “susirgti”, “sunegaluoti”, gali “pablogėti sveikata”, “atsigulti į patalą” ir t.t.

数字は言葉で書くこともできる。41-41、42-42。その方がずっと分かりやすい。
「倒れる」は無生物にも当てはまる。人は「病気になる」、「体調が悪くなる」、「ベッドに横たわる」などがある。

☆jis turėjo galvos smegenų infarktą → įprasčiau sakyti “jį ištiko galvos smegenų infarktas” arba “jis patyrė galvos smegenų infarktą

-脳梗塞を起こした、または脳梗塞を起こしたと言うのが普通である。

Po to, jis prarado dešimties metų atmintį.
/Po to, jis prarado 10-ies metų atmintį.

Jis užmiršo netgi apie savo žmoną ir 10-ies metų sūnų.
(✕Jis užmiršo netgi apie jo žmoną ir 10-metų sūnų.)

☆Skaičių reiktų rašyti žodžiu. “dešimties metų sūnų” arba “dešimtmetį sūnų”.
数字は文字で書かなければならない。”10才の息子 “または “10才の息子”。

Jis yra mano draugas, bet dabar aš jam esu visiškai nepažįstamas žmogus.

Kai galvoju apie tai, aš jaučiuosi vieniša.

「記憶喪失」

8月末に、年上の友人と、彼の奥さんに会うことになっています。彼らに会うのは、数年ぶりです。

去年、41か42歳だったときに、彼は脳梗塞で倒れました。その後、彼は、10年間の記憶を失いました。奥さんのことや、10歳になる息子のことすらも忘れてしまったのです。

彼はわたしの友達ですが、今の彼にとって、わたしは見知らぬ人です。そのことを考えると、さみしい気持ちになります。

“Lestatas”

2013年8月16日 15:32

Pradedu po truputį skaityti Anne Rice romaną “Lestatas” lietuviškai, kurį kurią gavau užvakar.

☆”romaną” vyriška giminė, todėl rašome “kurį”.
Jei “knygą”, tai rašytume “kurią”.

“romaną” は男性名詞なので、”kurį”と書く。
“knygą 本”なら”kurią”と書く。

Kai nusiperku knygą, parašytą lietuviškai, dažnai/dažniausiai renkuosi išrenku žinomą knygą, nes noriu surasti taip pat tomo leidimus anglų kalba ir japonų kalba.

Man vis dar sunku skaityti lietuvių kalbos lietuvišką knygą (arba knygą lietuviškai), todėl vartoju tas dvi knygas suprasti leidimą lietuvių kalbomis.
/todėl naudoju tas dvi knygas, kad suprasčiau leidimą lietuvių kalba.

/Kadangi man vis dar sunku skaityti lietuvišką knygą, vartoju tas dvi knygas tam, kad suprasčiau leidimą lietuvių kalba.

☆”perku” vietoj “nusiperku”. Nusipirkus knygą jau nebereikia ir rinktis.“nusiperku”ではなく “perku 買う”。本を買ったら、もう選ぶ必要はない。

☆griežto skirtumo tarp naudoti ir vartoti nėra. Tačiau šiuo atveju knyga yra kaip priemonė, todėl geriau naudoti.
 “naudoti  使用”と”vartoti  消費”の間に厳密な区別はない。しかしこの場合、本は道具なのだから使ったほうがいい。

“Lestatas” yra – tai romanas apie vampyrą.

Šioje knygoje yra daug nežinomų žodžių, gerdama šaltą arbatą mėgaujuosi ta knyga iš lėto.

☆Jei lėtai geriate arbatą, tai rašote “iš lėto gerdama šaltą arbatą mėgaujuosi ta knyga”.
O “iš lėto mėgautis knyga” keistai skamba.

紅茶をゆっくり飲むなら、「アイスティーをゆっくり飲みながら本を楽しんでいます」と書く。
そして、「ゆっくりと本を楽しんでいる」と書くと、奇妙に聞こえる。

♡Kaip jau rašiau “iš lėto mėgautis knyga” man keistai skamba. Gal geriau
“gerdama šaltą arbatą iš lėto skaitau tą knygą ir mėgaujuosi ja.” arba
“mėgaujuosi iš lėto skaitydama tą knygą prie puodelio šaltos arbatos.”

私が書いたように、”ゆっくりと本を楽しむ “というのは私には奇妙に聞こえる。それよりは
“アイスティーを飲みながら、ゆっくりとその本を楽しんで読んでいる” あるいは
“アイスティーを飲みながらゆっくりとその本を読んで楽しんでいる”

“Lestatas”

『レスタト』

一昨日受け取った、アン・ライスの小説 『レスタト』 のリトアニア語版を少しずつ読み始めました。

リトアニア語で書かれた本を買う時、わたしはよく、有名な本を選びます。というのは、英語版と日本語版も見つけたいからです。まだわたしにはリトアニア語の本を読むのは難しいので、この2冊の本を、リトアニア語版の本を理解するために使うのです。

『レスタト』 は吸血鬼についての小説です。この本の中には、知らない単語がたくさんありますが、アイスティを飲みつつ、わたしはゆっくりとこの本を楽しんでいます。

Copyright © 2024 Language

Theme by Anders NorenUp ↑